Aflandsfélagavęšing stjórnmįlanna

Žann 17. september 2011 samžykkti meirihluti Alžingis afslętti til aflandsfélaga meš breytingu į lögum um gjaldeyrismįl sem fólst ķ žvķ aš Sešlabankinn hóf aš selja žeim krónur undir markašsverši (Ferill mįls nr. 788). Hvers vegna vinstristjórn(meš stušningi nokkurra stjórnarandstöšužingmanna) įkvešur aš veita aflandsfélögum sérstaka afslętti, sem er aš sjįlfsögšu bęši tekjufęršur og skattlagšur ķ aflöndum, veit ég ekki.
 

“..eignir fęrast frį almenningi til žeirra sem fį aš nota aflandskrónur..”

Ég reyndi aš mótęla af krafti og skrifaši grein sem birtist ķ Fréttablašinu žann 3. nóvemer 2010 (Samtök išnašarins og aflandskrónur). Žar skrifaši ég mešal annars:
 
“Sķšustu daga hefur mikiš veriš rętt um aš hleypa aflandskrónum inn ķ landiš til aš koma peningum ķ vinnu. Ég gagnrżni žessa hugmyndir og tel žęr annaš hvort mistök eša hreinlega byggja į vanžekkingu į peningamįlum.”
 
Afleišingarnar eru žęr aš “[..] eignir [ fęrast] frį almenningi til žeirra sem [] aš nota aflandskrónur og fyrirtęki sem ekki fį aš njóta įvinnings af aflandskrónum verša aš draga śr umsvifum sķnum vegna hęrri vaxta. Ekkert nżtt veršur til verši aflandskrónum hleypt ķ landiš “
 

“Reglurnar um gjaldeyrismįl viršast hafa veriš samdar meš žaš aš leišarljósi aš takmarka möguleika meirihluta almennings, śtflytjenda og fjįrfesta en veita um leiš fįmennum hópi forskot ķ samkeppni,”

Žaš gekk ekkert aš fį žessi mįl rędd innan Samfylkingarinnar en žar var ég flokksbundinn. Ég reyndi einnig aš ręša viš Alžingismenn en ekkert gekk. Žess vegna skrifaši ég umsögn um frumvarpiš (Žskj. 1398 — 788. mįl. Frum­varp til laga um breyt­ingu į lög­um um gjald­eyr­is­mįl og tolla­lög­um. ) sem įtti mešal annars aš veita Sešlabankanum fulla heimild til gjaldeyrisśtboša.
 
Ķ umsögninni(Umsögn um mįl nr. 788 gjaldeyrismįl) skrifa ég mešal annars:
 
“ Meš žvķ aš takmarka nytsemi aflandskróna fyrir eigendur žeirra žį féllu žęr ķ verši. Žann 28. mars 2011 fengust 270 krónur fyrir eina evru į aflandskrónumarkašinum. Sama dag fengust ašeins 162 krónur fyrir eina evru samkvęmt gengi Sešlabankans. Žetta er hvalreki fyrir žį sem stunda gengismunavišskipti.”
 
“Žetta varš einnig til žess aš sumir fóru aš hugsa „skapandi". Meš žvķ aš veita [įkvešnum hópi fjįrfesta] tękifęri til žess aš nota aflandskrónur žį fengu žeir afslįtt af fjįrfestingunni ķ erlendri mynt žrįtt fyrir aš žeir hefšu [žann kost aš fjįrfesta] fyrir sömu upphęš ķ ķslenskum krónum og ašrir. Svona vķšskipti valda žvķ oft aš fólk heldur aš „eitthvaš nżtt" hafi veriš „skapaš", eitthvaš sem var ekki žarna įšur. Žetta er aušvitaš bara blekking. Žaš sem var bśiš til var afslįtturinn fyrir fjįrfestinn, sem fékk bęši afslįtt og hagnaš.”
 
“Vinsęlasta hugmyndin um „sköpunarkrafta" aflandskróna er aš žęr skili įvinningi žegar žęr eru notašar til aš fjįrmagna rķkissjóš eša žegar žęr fara ķ nżjar fjįrfestingar. Žetta er lķka blekking og er ekkert annaš en peningažensla ķ nżju dulargervi.”
 
“Reglurnar um gjaldeyrismįl viršast hafa veriš samdar meš žaš aš leišarljósi aš takmarka möguleika meirihluta almennings, śtflytjenda og fjįrfesta en veita um leiš fįmennum hópi forskot ķ samkeppni. Žetta forskot er greitt af meirihlutanum meš hęrri vöxtum, lęgri kaupmętti og eignamissi.“
 
Frumvarpiš, og um leiš afslįttur til aflandsfélaga, var žvķ mišur samžykkt og ķ 6 įr hafa aflandsfélög getaš keypt gjaldeyri meš sérstökum afslętti sem flestum fyrirtękjum og almenningi bżšst ekki.
 

Braušmolakenningin (Trickle down economics)

Ķ frumvarpinu segir um afslįttinn (Mįl nr. 788, gjaldeyrismįl):
 
“Śtboš gjaldeyris til kaupa į aflandskrónum til fjįrfestingar ķ innlendu hlutafé, skuldabréfum eša öšrum innlendum eignum. – Markhópur: i) Erlendir ašilar sem hafa įform um fjįrfestingu ķ ķslensku atvinnulķfi og vilja kaupa aflandskrónur til žess aš auka aršsemi hennar;“
 
Til er kenning(eša tilgįta) um aš afslęttir og ķvilnanir til stórfyrirtękja og efnašra ašila örvi hagkerfiš žvķ žį aukist framboš ķ hagkerfinu. Žessi kenning er ķ daglegu tali kölluš braušmolakenningin en žį er įtt viš aš žegar bśiš sé aš gefa efnašri hluta samfélagsins brauš aš žį muni einhverjir braušmolar lenda į diskum hinna efnaminni
.
Eins og sést meš skżringum um frumvarpiš žį er stušst viš žessa kenningu og žvķ haldiš fram aš sjįlfsagt sé aš veita įkvešnum hópi afslįtt til aš auka “aršsemina”, jafnvel žrįtt fyrir aš žeir séu aš fara aš keppa um sömu fjįrfestingatękifęri og ašrir ķ samfélaginu. Mótsagnirnar ķ žessari hugmyndafręši er augljós.
 
Braušmolakenningin stenst heldur enga skošun og žeir sem ašhyllast hana eru fyrst og fremst aš nota hana til žess aš réttlęta sig enda nęst aldrei markmiš hennar um įvinning fyrir allt samfélagiš.
 
OECD fjallaši nżlega um įhrif ójöfnušar og braušmolakenninguna(e. Trickle down economics)(Does income inequality hurt economic growth?). Žetta ętti aš vera enn ein hvatningin fyrir stjórnmįlamenn aš stöšva afslętti til aflandsfélaga. En žvķ mišur hafši žessi rannsókn engin įhrif ķ ķslenska stjórnmįlamenn.
 

“Į lista yfir žį sem hafa nżtt sér fjįrfestingarleiš Sešlabankans eru félög į Möltu, Tortólu, ķ Lśxemborg og Hollandi.”

Sigrśn Davķšsdóttir fjallaši um fjįrfestingar aflandsfélaga į Ķslandi ķ pistli ķ Speglinum ķ janśar 2013(Aflandsfélög fjįrfesta į Ķslandi). Žar skrifar hśn mešal annars:
 
“ Skżrsla Rannsóknarnefndar Alžingis sżndi glögglega aš helstu ķslensku umsvifamennirnir prjónušu myndarlegar félagafléttur į įrunum fyrir hrun.”
 
“ Fjįrfestingarleiš Sešlabankans felur ķ sér aš žeir sem koma meš erlendan gjaldeyri inn ķ landiš geta skipt honum, aš uppfylltum įkvešnum skilyršum, į mun hagstęšara gengi en annars fengist. Gengi evrunnar ķ žessum tilbošum ķ fyrra var į bilinu 235-245 krónur - en žeir sem seldu evruna utan žessara tilboša fengu ašeins um 147-160 krónur fyrir sķnar evrur.”
 
“Į lista yfir žį sem hafa nżtt sér fjįrfestingarleiš Sešlabankans eru félög į Möltu, Tortólu, ķ Lśxemborg og Hollandi.”
 
Į listanum voru einnig félög tengd Ķslandi og Ķslendingum. Žaš er merkilegt aš ķslenskir stjórnmįlamenn skuli ekki hafi brugšist viš strax og žaš var ljóst aš fjįrfestingaleišin vęri meš žessum hętti. Er mögulegt aš ķ framtķšarsżn og hugsjón einhvers stjórnmįlamanns séu heišarleg višskipti og jafnręši hindrun?
 
Voriš 2013 komst nż rķkisstjórn til valda og breytti hśn ekkert aflsįttarkjörunum til aflandsfélaganna. Hśn var žvķ ekkert betri žó hśn hefši ķ upphafi greitt atkvęši meš lögunum, andstašan var lķklega vegna annarra atriša.
 

“.. ašeins hinir óheišarlegu eru eftir į vellinum,,.”

Nżlega skrifaši Gušrśn Johnsen grein ķ Kjarnann (Rušningsįhrif aflandsfélaga) žar sem hśn skrifar mešal annars:
 
“Ķ kjöl­fariš į banka­hrun­inu lękk­aši krónan var­an­lega um nęstum 50% og var svo seld ķ śtboš­u­m ­sešla­bank­ans į 20% lęgra verši aš meš­al­tali, til aš leysa aflandskrónu­hengj­una svoköll­ušu. Žetta er eins og aš fara ķ “out­let” ķ Banda­rķkj­unum og kaupa Armani föt į 50% afslętti og svo 20% afslętt­i ofan į žaš.“
 
“.. sį sem į aflands­fé­lag­iš, ­meš ódżrar krónur uppį vasann, [hefur] bol­magn til aš bjóša miklu hęrra verš ķ at­vinnu­rekstur eša fulln­ustu­eignir bank­anna. Bönk­unum er auš­vitaš upp­įlagt aš taka aš­eins hęsta verš­til­boši fyrir eign­irnar sem žeir selja. Žannig tryggir aflands­fé­lagiš hon­um į­fram­hald­andi ašstöšumun sem og hlut ķ verš­męta­sköpun lands­ins, sem auš­vitaš hef­ur veriš byggš upp vegna ašstöšu sem ašrir greiša fyr­ir; ..”
 
“Žessi rušn­ing­ur, ef hann er lįt­inn óįreitt­ur, leišir aš end­ingu til žess aš ašeins hinir óheiš­ar­legu eru eftir į vell­in­um, en um leiš og svo er kom­iš, er eng­inn leikur ķ gangi lengur – ž.e. heil­brigš efna­hags­starf­semi leggst af, og ein­hver allt önnur lög­mįl rįša henni..”
 
Hvers vegna er ekki hugsaš um aš endurreisa hagkerfiš meš jafnręši allra žįtttakenda aš leišarljósi? Hvar eru hugsjónir um réttlęti og jöfnuš?
 

Hungrašir ślfar

Žaš breyttist ekkert ķ hruninu nema aš į tķmabili uršu ślfarnir hungrašri.
 
Žaš vęri bęši hressandi og hollt fyrir landiš ef valkostir ķ kosningum til Alžingis vęru skżrir. Ég var spuršur aš žvi um daginn hvort ég sęi ekki muninn į nśverandi rķkisstjórn (D+B) og stjórnarandstöšunni en ég sį hann žvķ mišur ekki ķ fljótu bragši. Eftir nokkurn tķma sį ég aš munurinn vęri augljós eftir allt. Nśverandi rķkisstjórn ašhyllist sértękar ašgeršir til stušnings aflandsfélaga en stjórnarandstašan ašhyllist almennar ašgeršir til stušnings aflandsfélaga.
 

Afstaša gegn aflandsfélagavęšingu stjórnmįlanna

Stjórnarandstašan, og jafnvel stjórnarlišar, verša aš taka įkvešin skref gegn aflandsvęšingu landsins og fyrsta skrefiš er aušvitaš aš afnema žau forréttindi sem žau hafa gagnvart almenningi ķ landinu. Annars eru žau ekki trśveršug.
 
Er ekki kominn tķmi til aš viš almenningur gerum kröfu um heišarleika og sišferši ķ stjórnmįlum?

Hagnašur bankanna įriš 2014 og skatttekjur rķkissjóšs

Į sķšustu dögum hefur mikil umręša įtt sér staš um hagnaš bankanna į įrinu 2014. Hśn hefur žvķ mišur oft veriš mjög gildishlašin og žvķ óspennandi aš taka žįtt ķ henni.

Ég sótti upplżsingar um hagnaš bankanna og tekjum rķkissjóšs fyrir įriš 2014 og setti upp ķ töflu. Upphęširnar ķ töflunni eru ķ milljónum króna.

Hagnašur og skattar 2014

Taflan sżnir aš bankarnir högnušust um tępa 107 milljarša króna fyrir skatta. Eftir aš bankarnir voru bśnir aš borga skatta og arš ķ rķkissjóš žį var hlutur žeirra 57 milljaršar en hlutur rķkisins tępir 50 milljaršar.

Af žessu mį draga žį įlyktun aš rķkissjóšur og almenningur séu ekki aš tapa heldur aš hagnast verulega į umsvifum bankanna og stęrš bankakerfisins.

Taflan sżnir einnig aš Landsbankinn hefur lķtiš sem ekkert svigrśm til aš lękka vexti til fyrirtękja og almennings žvķ mest allur hagnašur hans rennur ķ rķkissjóš. Rķkisstjórnin hefur žvķ bęši svigrśm og tękifęri til žess aš nota peningana til aš draga śr ójöfnuši meš skattalękkunum og hękkun bóta.

Žaš veršur įhugavert aš fylgjast meš žvķ ķ nęstu fjįrlagagerš hvernig žessum skatttekjum veršur rįšstafaš.

 

Heimildir:

Afkoma Arionbanka

Ķslandsbanki hf. Įrsreikningur

Hagnašur Landsbankans

Landsbankinn greišir 24 milljarša ķ arš


Lķtill hagvöxtur sķšustu įra

Žaš hefur veriš regla frekar en undantekning į sķšustu įrum aš hagvöxtur hefur veriš minni en stjórnmįlamenn og greiningarašilar hafa vęnst. Hvers vegna skyldi žaš vera?

Ég žekki žvķ mišur ekki žau lķkön sem žessir ašilar nota og get žvķ ašeins skošaš žetta śt frį almennum kenningum um hagvöxt.

Skošum til dęmis žessi atriši:

  • Fjallaš hefur veriš um žaš ķ fjölmišlum aš vaxtamunur banka hafi aukist: "Bankarnir auka vaxtamun og heimilin verša af hundrušum milljóna."
  • Minni afgangur er af višskiptum viš śtlönd og er afgangurinn į 3. įrsfjóršungi 2014 48 milljaršar en var 64 milljaršar įriš 2013, į veršlagi hvors įrs.
  • Krónan hefur styrkst umtalsvert sķšustu 12 mįnuši.
  • Raunstżrivextir Sešlabankans hafa veriš mjög hįir.(munurinn į stżrivöxtum og veršbólgu)

Einfalda śtgįfan

Į žessu įri hefur krónan styrkst mikiš og hafa margir fagnaš žvķ aš loksins lękka innfluttar vörur og lęgri veršbólgu. Žetta er žvķ mišur ekki ókeypis. Įhrif sterkari gjaldmišils eru mešal annars:

  1. Dżrari śtflutningur fyrir erlenda kaupendur, sem leišir af sér minni śtflutning og/eša minni tekjur af śtflutningi.
  2. Ódżrari innflutningur, sem leišir af sér aukinn innfluning.
  3. Minni śtflutningsveršmęti og aukinn innflutning hefur neikvęš įhrif į hagvöxt.
  4. Lęgri veršbólga.

Minni hagvöxtur er afleišing žess aš veriš er aš minnka veršbólgu. Einföld śtgįfa sżnir aš minni hagvöxtur hefši ekki įtt aš koma neinum į óvart.

Flókna og langa śtgįfan

Til žess aš hagvöxtur sé sjįlfbęr žį žurfa fjįrfestar aš geta sett rétt verš į vęntar tekjur og kostnaš. Allt sem dregur śr žessu gagnsęi dregur śr gęšum fjįrfestinga og žar meš hagvexti. Hver króna sem notuš er ķ fjįrfestingar fer žvķ aš skila minni hagvexti, jafnvel geta fjįrfestingar skilaš tapi. Upphęš fjįrfestinga sem hlutfall af landsframleišslu gefur žvķ minni upplżsingar en almennt er tališ. Gallinn viš margar žessara fjįrfestinga er aš žęr eru til margra įra, jafnvel įratuga, og į öllu žessu tķmabili eru žęr aš skila tekjum sem nį ekki aš borga fjįrfestinguna.

Įriš 2011 įkvaš Alžingi aš draga śr žessu gagnsęi meš žvķ aš heimila Sešlabankanum aš nišurgreiša fjįrfestingar meš kaupum į evrum fyrir verš sem var miklu hęrra en almenningur og flest fyrirtęki fį. Žetta jók ekki ašeins ójöfnuš heldur einnig peningamagn ķ umferš.

Ég sendi Alžingi umsögn um žetta sem ķ sagši mešal annars:

"Meš žvķ aš takmarka nytsemi aflandskróna fyrir eigendur žeirra žį féllu žęr ķ verši. Žann 28. mars 2011 fengust 270 krónur fyrir eina evru į aflandskrónumarkašinum. Sama dag fengust ašeins 162 krónur fyrir eina evru samkvęmt gengi Sešlabankans. Žetta er hvalreki fyrir žį sem stunda gengismunavišskipti.

Žetta varš einnig til žess aš sumir fóru aš hugsa „skapandi“. Meš žvķ aš veita fjįrfestum tękifęri til žess aš nota aflandskrónur žį fengu žeir afslįtt af fjįrfestingunni ķ erlendri mynt žrįtt fyrir aš žeir hefšu fjįrfest fyrir sömu upphęš ķ ķslenskum krónum og ašrir. Svona višskipti valda žvķ oft aš fólk heldur aš „eitthvaš nżtt“ hafi veriš „skapaš“, eitthvaš sem var ekki žarna įšur. Žetta er aušvitaš bara blekking. Žaš sem var bśiš til var afslįtturinn fyrir fjįrfestinn, sem fékk bęši afslįtt og hagnaš.

Vinsęlasta hugmyndin um „sköpunarkrafta“ aflandskróna er aš žęr skili įvinningi žegar žęr eru notašar til aš fjįrmagna rķkissjóš eša žegar žęr fara ķ nżjar fjįrfestingar. Žetta er lķka blekking og er ekkert annaš en peningažensla ķ nżju dulargervi.

Aukinn hagvöxtur og betri lķfskjör fįst ekki meš prentun peninga heldur meš meiri vermętasköpun ķ hagkerfinu. Veršmętasköpun veršur vegna betri framleišni, betri nżtingu ašfanga og auknu framboši.

Afleišingar peningaženslu eru vel žekktar. Peningaženslan lękkar markašsvexti og eykur śtstreymi gjaldeyris. Lęgri vextir hvetja til fjįrfestinga og heimili til aš auka śtgjöld og draga śr sparnaši. Peningaženslan eykur einnig veršbólgu vegna žess aš fjįrfestingar og śtgjöld heimila eru takmörkuš viš žaš sem til er.

Heildareftirspurn ķ hagkerfinu mun aukast vegna peningaženslunar. Eina vandamįliš er aš ķslenska hagkerfiš hefur hvorki efni į śtstreymi gjaldeyris né veršbólgu. Sešlabankinn mun žvķ neyšast til aš hękka stżrivexti til aš reyna aš koma ķ veg fyrir peningažensluna eša draga śr įhrifum hennar.

Hęrri stżrivextir nį ekki alveg aš koma ķ veg fyrir įhrif peningaženslunnar, žeir munu bara geta dregiš śr afleišingum hennar. Hęrri stżrivextir taka ekki aftur fjįrfestingar sem rįšist hefur veriš ķ, skila ekki peningum sem heimili hafa notaš eša koma ķ veg fyrir veršbólgu.

Hęrri erlendar skuldir og veršbólga eru ekki einu afleišingar peningaženslunnar. Peningaženslan veikir einnig undirstöšur hagkerfisins og breytir samsetningu žess. Lękkun markašsvaxta ķ upphafi peningaženslunnar veldur žvķ aš óaršbęrar fjįrfestingar viršast aršbęrar. Žegar Sešlabankinn hefur hękkaš stżrivexti žį verša žessar fjįrfestingar aftur óaršbęrar, fjįrmagn hefur tapast og aušur minnkaš. Veršbólgan hefur einnig slęm įhrif į hagkerfiš og samfįlagiš

Peningaženslan og veršbólgan endurdreifa auši vegna žess aš hinum nżju peningum er ekki deilt jafnt nišur į alla. Žeir sem fį hina nżju peninga munu verša ķ betri stöšu en įšur, jafnvel eftir aš veršbólgan er bśin aš draga śr kaupmętti žeirra. Žetta žżšir aš žeir sem fengu ekkert af hinum nżju peningum, eša lķtinn hluta žeirra, verša aš sętta sig viš lęgri kaupmįtt en įšur. Ķ stuttu mįli žį hagnast minnihluti į veršbólgunni į mešan mikill meirihluti almennings geldur fyrir rangar fjįrfestingar og ofneysluna sem hlżst af peningaženslunni."

Žaš žarf ekki aš endursegja žaš sem kemur fram hér aš ofan umfram žaš aš Alžingi įkvaš įriš 2011 aš draga śr gęšum fjįrfestinga og afleišingin getur aldrei, aš öšru jöfnu, veriš önnur en lęgri hagvöxtur. Nś eru tvö įr aš verša lišin af stjórnarsetu nśverandi rķkisstjórnar og hśn hefur ekki beitt sér fyrir žvķ aš breyta žessu, žvķ mišur.

 


Ójöfnušur og braušmolakenningin

Skżrsla OECD um ójöfnuš og hagvöxt

Sķšustu daga hefur veriš mikiš talaš um aš nż skżrsla OECD hafni braušmolakenningunni. Til dęmis er fjallaš um žetta į Eyjunni, "OECD hafnar braušmolakenningunni":

"Ķ nżrri skżrslu OECD, Efnahags- og žróunarstofnunarinnar, er braušmolahagfręši hafnaš og hśn sögš hafa „umtalsverš og tölfręšilega neikvęš įhrif“ į jöfn laun."

og į Vķsi.is, "Ójafnręši ķ heiminum tefur fyrir efnahagsvexti":

"Efnahags- og framfarastofnun Evrópu, OECD, hefur ķ nżrri skżrslu sem birt er ķ dag komist aš žeirri nišurstöšu aš svokölluš lekahagfręši, eša braušmolakenning, žar sem gert er rįš fyrir žvķ aš fįtękari ķbśar heimsins hagnist į žvķ aš hinir rķku verši sķfellt rķkari, standist ekki."

Ķ skżrslunni, "Trends in Income Inequality and its Impact on Economic Growth", er hins vegar bara einu sinni talaš um braušmolakenninguna. Žaš er ķ lokaoršum į blašsķšu 28. Žaš umfram allt sżnir aš skżrslan er ekki aš sanna eša afsanna braušmolakenninguna heldur aš fjalla um įhrif ójöfnušar į hagvöxt.

Umfjöllunarefni skżrslunnar er ójöfnušur og įhrif į hagvöxt žess vegna er rangt aš blanda braušmolakenningunni svona mikiš ķ umręšuna.

Braušmolakenningin og ójöfnušur

Braušmolakenningin snżst um aš ef hinum efnameiri, um fram allt fyrirtękjum, er veittur skattaafslįttur aš žį muni framboš aukast ķ samfélaginu og aš žaš muni gagnast öllum.

Hugmyndin um naušsyn ójafnašar snżst hins vegar um aš naušsynlegt sé aš fólk ólķkar tekjur og eignir žvķ žaš hvetji žį sem minna hafa til aš vinna meira.

Žetta eru žvķ ólķkir hlutir og ętti ekki aš blanda saman. Einnig ętti öllum aš vera ljóst aš ójöfnušur getur įtt sér margar orsakir ašrar en aš stjórnvöld beiti braušmolakenningunni ķ hagstjórn.

Žaš er ekki hęgt aš setja žetta upp meš žeim hętti aš

Braušmolakenningin = Ójöfnušur,

aš braušmolakenningin sé žaš sama og aukinn ójöfnušur. Hins vegar vęri hęgt aš segja aš

Braušmolakenningin => Ójöfnušur,

aš braušmolakenningin leiši af sér aukinn ójöfnuš. Žvķ samkvęmt skżrslunni žį getur braušmolakenningin żtt undir aukinn ójöfnuš og haft skašleg įhrif į hagvöxt. Žaš er hins vegar ekki veriš aš rannsaka žaš ķ skżrslunni heldur veriš aš benda hagstjórnendum į žessi hęttu.

Braušmolakenningin enn į lķfi

Braušmolakenningin er enn ķ fullu fjöri og ég veit ekki nema aš flestir styšji hana heils hugar.

Nżleg dęmi:

  • Hin frįbęru gjaldeyrisśtboš Sešlabankans žar sem Sešlabankinn kaupir evrur af žeim sem eiga nóg af žeim į allt aš 210 krónur į mešan almenningur og flest fyrirtęki žurfa aš sętta sig viš 155 krónur.
  • 770 milljón króna ķvilnanir vegna verksmišju.

Hefur eitthvaš veriš fjallaš um žaš aš žetta hafi slęm įhrif į hagvöxt vegna žess ójöfnušar sem žetta stušlar aš?


Sparnašur ķ erlendri mynt tengist "ekki" afnįmi hafta?

Žann 13. maķ 2011 lagši ég til aš frumvarpi Įrna Pįls um lögfestingu gjaldeyrishaftanna yrši breytt og sparnašur ķ erlendri mynt geršur heimill ķ einhverju formi.

Svar Efnahags- og višskiptarįšuneytisins var:

"Žessi hugmynd umsagnarašilans er ekki ķ samręmi viš žį įętlun sem kynnt hefur veriš um losun gjaldeyrishafa og ekki hefur veriš lagt mat į žęr af hįlfu Sešlabankans."

Žaš er žvķ ljóst aš sparnašur ķ erlendri mynt ķ hvaša formi sem hann er óheimill ķ lögunum og ekki hluti af įętlun Sešlabankans um afnįm hafta.

Ég leyfi mér aš vera ósammįla Sešlabankanum. Allur žessi "sparnašur" sem nś byggist upp hér innanlands bętist viš žęr óžolinmóšu "įlandskrónur" sem munu skapa žrżsting į gengi krónunnar viš afnįm hafta. 


Įrni Pįll stöšvaši ekki Sešlabankann

Įrni Pįll stöšvaši ekki Sešlabankann enda er Sešlabankinn nś bśinn aš breyta tślkun sinni į höftunum(lögum um gjaldeyrismįl), sem lögfest voru aš frumkvęši Įrna Pįls(Frumvarp til laga, mįl 788). Hafi Įrni Pįll ętlaš sér aš stöšva Sešlabankann žį hefši hann aušvitaš įtt aš setja skżr įkvęši ķ lögin sem Sešlabankinn vinnur eftir.

Sķšasta rķkisstjórn hafši ótal tękifęri til aš breyta žeim reglum sem Sešlabankinn vann eftir til 2011 og sķšar lögum um gjaldeyrismįl.  Ekki nóg meš aš žeim var breytt oft og reglulega heldur breyttist tślkun Sešlabankans lķka oft. Hafi žaš veriš vilji sķšustu rķkisstjórnar og Įrna Pįls žį hefši veriš lķtiš mįl aš skerpa į žessu ķ lögunum og eyša žessari óvissu. Svona eftir į yfirlżsingar eru žvķ marklausar.

Reglurnar sem Sešlabankinn breytti nś snśa ašeins aš framkvęmd žeirra laga sem Alžingi festi ķ lög įn tķmamarka į sķšasta kjörtķmabili.

Žaš er einnig įhugavert, eins og margir hafa bent į, aš rįšherra sé aš hafa bein afskipti af stefnu Sešlabankans žegar svo mikiš er lagt upp śr žvķ aš Sešlabankinn eigi aš vera sjįlfstęšur.

Įrni Pįll ver sig og segir Sešlabankann vera sjįlfstęšan žegar kemur aš peningamįlum en aš rįšherrann beri įbyrgš į stefnu bankans varšandi gjaldeyrishöftin og aš stjórnvöld hafi lįtiš Sešlabankann hafa stjórnsżsluhlutverk varšandi framkvęmd žeirra.  Žessi yfirlżsing er ekki ķ samręmi viš žaš sem sķšasta rķkisstjórn gerši.

Ķ frumvarpi(Frumvarp til laga, mįl 645.) sem Gylfi Magnśsson lagši fram(į sama tķma og Įrni Pįll var félags- og tryggingamįlarįšherra) segir:

"Ķ tilfelli sjįlfstęšra stofnana, lķkt og Sešlabanka Ķslands, žarf sérstaka lagaheimild til aš ašila mįls sé heimilt aš skjóta įkvöršunum sjįlfstęšrar stofnunar til ęšra setts stjórnvalds."

Hér er talaš um Sešlabankann sem sjįlfstęša stofnun žegar kemur aš framkvęmd og śtfęrslu gjaldeyrishafta. Žetta er ekki ķ samręmi viš mįlflutning Įrna Pįls.

Frumvarpiš, sem Įrni Pįll greiddi atkvęši sitt meš, fól mešal annars ķ sér aš heimild almennings til aš kęra įkvaršanir Sešlabankans varšandi umsóknir um undanžįgur var felld nišur.

Um stjórnsżslulög(37/1993) segir mešal annars:

"Helsta markmišiš meš setningu stjórnsżslulaga er aš tryggja sem best réttaröryggi manna ķ skiptum viš hiš opinbera, jafnt rķki sem sveitarfélög."

Ķ fyrstu grein laganna, um gildissviš segir:

"Lög žessi taka til stjórnsżslu rķkis og sveitarfélaga. Lögin gilda žegar stjórnvöld, žar į mešal stjórnsżslunefndir, taka įkvaršanir um rétt eša skyldu manna. Žau gilda žó ekki um samningu reglugerša né annarra almennra stjórnvaldsfyrirmęla."

Ef Sešlabankinn hefur stjórnsżsluhlutverk undir rįšherra žį ęttu stjórnsżslulögin aušvitaš aš nį til hans.  En svo er ekki. 

Hvers vegna er Įrni Pįll hlynntur žvķ aš taka žann sjįlfsagša rétt af fólki aš fį skjóta, einfalda og skilvirka leiš til aš fį įkvöršun stjórnvalds endurskošaša? 

Žaš er ķ lagi aš višurkenna mistök en žaš er vandręšalegt aš halda žvķ fram aš eitt orš, eša ein setning, rįšherra hafi rįšiš śrslitum en ekki lagabókstafurinn ķ svona mikilvęgu mįli. Sérstaklega žegar Sešlabankinn getur endurskošaš įkvöršun sķna žegar hann vill.

Ķ tķš fyrri rķkisstjórnar voru tekin nokkur fyrstu skref ķ afnįmi hafta :D

Fyrst ķ október 2009, fyrsta skref ķ afnįmi gjaldeyrishafta,

ķ mars 2013, gjaldeyrishöft samžykkt

Įrni Pįll talaši įriš 2011 um afnįm hafta ķ lok 2013 og fyrstu skref vęri lögfesting nżs innistęšutryggingkerfis sama įr

Svo hafa ašrir lķka talaš um fyrstu skrefin, t.d. Arionbanki.

Žaš er svolķtiš sorglegt žegar rķkisstjórn tekur mörg fyrstu skrefin ķ svona mikilvęgu mįli. Į einhverjum tķma žurfti hśn aš žroskast en hśn tapaši völdum įšur en žaš geršist.

Ég hringdi ķ Sešlabankann įriš 2010 og spuršist fyrir um hvaša heimild ķ lögum og reglum žessi erlendu tryggingafyrirtęki hefšu til aš taka krónur af fólki, kaupa fyrir hann gjaldeyri og fjįrfesta erlendis. Enginn ķ Sešlabankanum gat svaraši ķ fljótu bragši en mér var bent į aš FME gęfi samžykki sitt fyrir žessu. Ég hafši samband viš FME žar sem mér var sagt aš žetta vęri heimilt vegna žess aš žetta snérist um tryggingar. Nś kemur ķ ljós aš žetta var ekki svona einfalt eftir allt.


mbl.is Įrni Pįll stöšvaši Sešlabankann
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ólöglegt ķ mörg įr en fyrst stöšvaš nśna

Žetta er eitt af žessum leišindamįlum sem koma upp žegar žaš er ekki brugšist viš tķmanlega.

Ég skošaši žessi mįl įriš 2010 og žį var ljóst aš žetta vęri "sparnašur" en ekki "tryggingar" enda er sparnašur fé sem er lagt til hlišar til įvöxtunar en tryggingar til aš bęta hugsanlegt tjón.

Žegar ég hafši samband viš Sešlabankann og spuršist fyrir um žetta žį hafši hann ekki hugmynd um hvaša heimildir žessi félög hefšu ķ lögunum til aš kaupa gjaldeyri til aš fjįrfesta erlendis.

Žetta er gott dęmi um kerfi žar sem starfsfólk, embęttismenn og stjórnmįlamenn viršast skorta yfirsżn og jafnvel žekkingu.

Ef fréttin er rétt og Sešlabankinn vissi įriš 2011 aš žetta vęri ólöglegt, hvers vegna var bešiš meš aš stöšva žetta?

Er stašan svona slęm aš žaš veršur aš stöšva žetta ķ staš žess aš rżmka lögin?

Ef žetta er sett ķ samhengi viš Samherjamįliš žį er ljóst aš hér er meira ķ hśfi fyrir almenning ķ landinu og žvķ hlżtur Sešlabankinn aš žurfa aš svara fyrir žetta, einhver hlżtur aš bera įbyrgš. 

Žetta sżnir aš žaš žarf aš halda stjórnmįla- og embęttismönnunum viš efniš og halda įfram aš ręša um gjaldeyrishöftin meš gagnrżnum hętti. 


mbl.is Stöšvar ólögleg gjaldeyrisvišskipti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Feršažjónustan

Žaš eru mjög góšar fréttar fyrir okkur landsmenn aš tekjur okkar af feršažjónustu séu aš aukast og aš fólk vilji njóta frķtķmans į Ķslandi.

Ef viš hefšum ekki žessar tekjur og žau störf sem žeim fylgir žį vęrum viš ķ slęmum mįlum. Vöxtur feršažjónustunnar var ekki fyrirsjįanlegur og žvķ mį segja aš žetta sé hvalreki fyrir okkur sem bśum ķ žessu landi. Žetta er lķka eina atvinnugreinin sem gat vaxiš jafn hratt į jafn skömmum tķma meš jafn lķtilli fjįrfestingu, aršsemin fyrir žjóšina er žvķ mikil.

Varšandi umręšuna um lįglaunastörf vil ég benda į aš aukin žekking, meiri menntun starfsmanna įsamt fjįrfestingu ķ nżjum hótelum og betri tękjum eykur framleišni vinnuaflsins og hękkar launin lķka(reyndar allt sem eykur virši mannaušsins ķ atvinnugreininni). Ef viš viljum hękka laun žį į aš hętta aš tala žessa atvinnugrein nišur en ķ stašinn leggja įherslu į žaš sem skiptir mįli ķ įframhaldandi uppbyggingu og śrbótum.

Feršažjónustan er atvinnugrein sem er heldur betur komin til aš vera.


mbl.is Feršažjónustan stęrst og fer stękkandi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mįr višurkennir aš svar rįšherra hafi veriš rangt

Įsmundur Einar sendi rįšherra skriflega fyrirspurn žann 13. nóvember 2012 um kostnaš vegna mįlaferla Mįs Gušmundssonar gegn Sešlabankanum.

Spurningarnar voru:

"1. Hver var kostnašur Sešlabanka af mįlaferlum  

"2. Mun sešlabankastjóri greiša bankanum žann kostnaš?" 

Svörin(31.1.2013) voru žau aš kostnašur Sešlabankans vęru rśmar 4 milljónir og aš mįlsašilar hvor um sig borgi žann kostnaš sem žeir hafa stofnaš til vegna mįlsins. Mikilvęgasta setningin ķ žessu svari er:

Sešlabankastjóri įfrżjaši dómi hérašsdóms til Hęstaréttar, sem hefur tekiš mįliš til mešferšar, og žvķ liggur ekki fyrir į žessari stundu hvort žessi nišurstaša er endanleg.

Eins og segir meš žessari frétt: 

Į žessum tķmapunkti var Mįr bśinn aš įfrżja og segir nś ķ vištali aš hann hefši ekki įfrżjan nema ef Bankarįš Sešlabankans hefši greitt hans hluta kostnašarins.

Žaš er žvķ ljóst aš žaš lįg fyrir žann 31. janśar aš Sešlabankinn myndi greiša kostnaš Mįs. Svar rįšherra er žvķ ekki rétt. 

Žetta žarf aš rannsaka enda alvarlegt aš leita ekki eftir samžykki bankarįšs žegar peningum ķ almanneigu er śtdeilt en jafnframt er alvarlegt aš žęr upplżsingar sem rįšherra fékk og veitti Alžingi voru rangar. 


mbl.is Hefši annars lįtiš mįliš nišur falla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Klaufskir žingmenn

Bankarįš er kosiš af Alžingi(mešal annars af Gušlaugi Žór og Įsmundi Einari) og hlutverk žess er aš hafa eftirlit meš störfum Sešlabankans.  Žingmenn sem eru óįnęgšir meš svör eša vantar svör eiga žvķ aš snśa sér til bankarįšsfulltrśa. Vita žingmenn ekki hverjir eru aš vinna fyrir žį?

Aušvitaš hafa žingmenn rétt į aš reišast eigin ašgeršarleysi en žį er viturlegra aš žeir reišist sjįlfum sér ķ einrśmi ķ stašinn fyrir aš sżna alžjóš klaufsku sķna.

Į heimasķšu Sešlabankans segir:

Stjórn bankans er ķ höndum sešlabankastjóra. Stjórnskipulega fellur Sešlabankinn undir fjįrmįla- og efnahagsrįšherra og sjö manna bankarįš, sem kosiš er hlutfallskosningu į Alžingi aš žingkosningum loknum. Bankarįšiš kżs formann og varaformann śr sķnum hópi. Bankarįš hefur eftirlit meš starfsemi Sešlabankans.

Alžingi -> Bankarįš -> Eftirlit meš Sešlabanka,

Alžingi-> Eftirlit meš Sešlabanka

Hvaš af žessu eiga žingmenn erfitt meš aš skilja?

Einnig er bśiš aš benda į aš svör rįšherra voru veitt įšur en mįlinu lauk ķ Hęstarétti. 


mbl.is „Skrökvaš aš žingi og žjóš“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Lúðvík Júlíusson

Höfundur

Lúðvík Júlíusson
Lúðvík Júlíusson

Ég er frjálslyndur jafnaðarmaður og hef m.a. áhuga á stjórn- og efnahagsmálum.  Önnur áhugamál eru lestur, útivist og tilveran.

Ég hvet fólk til þess að skrifa stuttar og hnitmiðaðar athugasemdir.  Kurteisi er kostur.

Okt. 2016
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Bloggvinir

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband