Gęši og rekjanleiki matvęla

Žaš hefur veriš gaman aš fylgjast meš frumkvöšlum ķ landinu į sķšustu įrum, hvernig žeir taka venjulegar vörur en bęta viš žęr žessu "sérstaka", stundum žvķ ķslenska, og framleiša vörur sem gera hversdagsleikan meira spennandi, alveg óhįš žvķ hvort varan sé bjór, tölvuleikir, išnašarvörur, lyf, krem eša hvaš sem er.

Viš megum samt ekki fara fram śr okkur.  Ķ ljósi įratuga reynslu hafa veriš sett lög og reglur til aš vernda neytendur fyrir žeim sem hafa af einhverjum įstęšum gleymt žvķ aš öryggi neytenda skiptir mįli og aš oftast komumst viš ekki aš žvķ aš vörur séu skašlegar fyrr en allt of seint. 

Ķ öll žau įr sem ég starfaši ķ matvęlavinnslu žį žurftum viš aš vinna eftir gęšakerfi til aš tryggja bęši gęši framleišslunnar og rekjanleika(t.d. til aš finna orsakir matareitrunar). Rįšherra ętti žess vegna ekki aš mega heimila fyrirtękjum aš vķkja frį žessum reglum nema undir mjög sérstökum kringumstęšum, en žęr viršast alls ekki eiga viš ķ žessu mįli.  

Ķ svari Matvęlastofnunar kemur fram aš Hvalur hf. viti ekki einu sinni hvaša įr mjöliš var framleitt en mišaš viš kröfur um gęšakerfi og rekjanleika ķ  matvęlaframleišslu ętti fyrirtękiš aš vita af hvaša hval mjöliš er, aš minnsta kosti framleišsludag.

Mišaš viš fyrirliggjandi upplżsingar viršast fyrirtękin žvķ stašin aš žvķ aš vinna ekki eftir gęšakerfi sem kröfur eru um til aš tryggja öryggi og hollustu matvęla.

Išnašarsaltsmįliš er sambęrilegt mįl en žar sem hvalurinn er ķslenskur žį viršist žetta snśast meira um "žjóšerni" hrįefnisins en góša starfshętti!

Kannski er žetta mįl bara einn stór misskilningur... en sżnir aš framleišendur matvęla žurfa aš gęta vel aš žvķ aš vanda sig viš öflun hrįefnis og aš gęta žess vel aš alltaf sé hęgt aš rekja uppruna žess til aš bregšast viš ef svo illa vill til aš varan sé gölluš. 

- - - - - - 

Svar viš fyrirspurn Maršar

Ķ umsögn Matvęlastofnunar segir:

"Samkvęmt žeim upplżsingum sem stofnunin hefur fengiš er įkvöršun heilbrigšiseftirlits Vesturlands um sölustöšvun og innköllun byggš į žvķ aš Brugghśsiš Stešja hafi notaš hvalamjöl frį Hvali hf. viš framleišslu į bjór og aš Hvalur hf. hafi ekki starfsleyfi fyrir slķkri framleišslu.  Matvęlastofnun gefur skv. 6. gr. laga nr. 93/1995 og 13. gr. laga nr. 25/1993 śt starfsleyfi og sinnir eftirliti meš framleišslu Hvals hf. į matvęlum og aukaafuršum dżra.  Stofnunin hefur ekki veitt fyrirtękinu starfsleyfi fyrir mjölvinnslu žess.  Śttekt og samžykki į byggingum, bśnaši eša framleišsluašferšum ķ vinnslunni hefur žvķ ekki fariš fram, sama į viš um mešferš į hrįefnum og afuršum sem frį vinnslunni stafa.  Af sömu įstęšu sinnir stofnunin engu eftirliti meš framleišslunni eša afuršum hennar.  Markašssetning į matvęlum frį mjölvinnslunni (ž.m.t. hrįefnum sem notuš eru til matvęlavinnslu) er žvķ óheimil og andstöšu viš lög nr. 93/1995.  Samkvęmt upplżsingum sem Matvęlastofnun fékk frį Hval hf. fékk Brugghśsiš Stešja hvalamjöl sem tekiš var śr vörugeymslu ķ Hvalfirši og er annaš hvort frį įrinu 2009 eša 2010.  Af svari Hvals hf. veršur ekki annaš séš en aš mjöliš hafi ekki veriš markašssett sem slķkt, heldur afhent Brugghśsinu sem sżnishorn... " 

 


mbl.is Sakaši rįšherrann um gešžótta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Tķmafrek hrašlestarferš

Um verkefniš er mešal annars sagt: 
 
"Forsendur verkefnisins eru aš feršatķminn verši innan viš 20 mķnśtur aš hįmarki og feršatķšni verši į 15 mķnśtna bili į annatķma."
 
"Fjórar lestareiningar eiga aš geta ķ upphafi annaš allt aš 1.000 manns į klukkustund ķ hvora įtt."
 
Ég leyfi mér aš efast um žennan feršatķma žvķ lestin mun ekki anna žeim fjölda fólks sem žarf aš komast į flugvöllinn į hįannatķma, margir munu žvķ žurfa aš bķša og feršatķminn žar af leišandi lengjast.  
 
Ódżrari rśtuferšir beint af hótelinu munu žvķ enn verša eftirsóttur kostur og ķ bullandi samkeppni viš dżra og ķ mörgum tilfellum tķmafreka hrašlestarferš.
 
Annars er žetta mjög įhugavert verkefni og ég hlakka til žess aš sjį frekari nišurstöšur. 

mbl.is Lest til Keflavķkur kostar 100 milljarša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aušręši, stašalmyndir og fordómar

Umręšan ķ samfélaginu viršist ekki vera stöšug heldur eins og hśn gangi yfir ķ bylgjum.  Undanfarnar vikur hafa Stefįn Ólafsson og Egill Helgason tekiš aš sér aš fjalla um aušręši(plutocracy)

Ég verš aš višurkenna og hef ekki legiš į žeirri skošun minni aš skrif žeirra séu yfirboršskennd og aš žeir skemmi raunverulega umręšu meš žvķ aš eigna fólki sem ašhyllist įkvešna stjórnmįlaskošanir(hęgri stefnu) aušręšishyggjuna. Allt nokkuš vel gefiš fólk veit aš stušningur viš aušręši dreifist vel yfir allt hiš pólitķska litróf žvķ skil ég ekki žessa tilhneigingu žessara manna aš fjalla um žetta mįl śt frį svona mikilli žröngsżni.

Öll žessi umręši einkennist af tilhneigingu til aš beina neikvęšu ljósi aš įkvešnum hópi ķ samfélaginu og eigna honum neikvęša eiginleika sem hann hefur ekki unniš sér til.  Meš svona umręšu er żtt undir stašalmyndir(stereotypes), raunveruleikinn einfaldašur og żtt undir fordóma.  Žaš eru mörg dęmi ķ sögunni um aš svona umręša hafi fariš śr böndunum.

Vilji menn mįlefnalega umręšu žį eiga žeir aš foršast umręšur um stašalmyndir.

Ég skošaši nokkur nżleg skrif Egils og komst aš žvķ aš hann skrifar helst śt frį stašalmyndum, gefur hópum neikvęša ķmynd śt frį hans eigin skošunum en endar svo į žvķ aš segjast ekkert skilja ķ žvķ aš žessar skošanir séu rķkjandi og gefur žar ķ skyn aš žessir hópar séu óęšri eša eigi ekki tilvistarrétt ķ samfélagi nśtķmans.

Egill og aušręšiš

Sķšast skrifaši Egill Helgason um aušręši žann 30. október sķšastlišinn, Aušręši, frjįls markašur og ofurmennishyggja. Ķ žessu bloggi gagnrżndi Egill aušręši og heldur žvķ fram aš ašeins hęgrimenn og frjįlshyggjumenn styšji aušręši.  Sķšan segir Egill aš lausnin viš žessu séu öflug verkalżšsfélög.

Ég svaraši Agli:

Egill, leyfšu mér aš vķsa ķ žig:

"Ekkert af žessum mįlum kom til umręšu Lśšvķk - ekkert af žessum mįlum var į dagskrį ķ vištalinu. Ég veit aš žetta eru žķn hugšarefni, en žeirra tķmi var ekki nś."

Athugasemdin mķn var mešal annars:

"Egill, žś varst allt of linur viš Mį. Žś spuršir ekkert śt ķ žaš hvort žaš vęri ešlilegt aš įkvešnir fjįrfestar fengju 20-40% afslįtt af fjįrfestingum sķnum į mešan ašrir sem fjįrfestu ķ sömu atvinnutękifęrum fengju ekkert, hvort žaš vęri ešlilegt aš erlendum fjįrmagnstekjum vęri ekki skilaš til landsins, hvers vegna Sešlabankinn sį ekki eša vanmat hęttuna af žvķ aš heimila erlendum ašilum aš flytja afborganir śr landi og hversu miklum gjaldeyri žjóšarbśiš hefši tapaš vegna žessa."

Egill, aušręšiš fęr aš dafna vegna žess aš gagnrżni į hana er hugšarefni mikils minnihluta og žaš er aldrei tķmi til aš ręša žaš hvers vegna hśn fęr aš vera hluti kerfisins. Skrif žķn sżna aš žś skiljir ekki mįliš eša aš žś viljir žaš ekki, žvķ fólk sem skilgreinir sig annars stašar ķ stjórnmįlum en į hęgri vęng hans styšja aušręšiš, rétt eins og žś viršist gera.

Žś getur sagt aš meš žessum skrifum žķnum nś sértu aš gagnrżna aušręšiš en meš žvķ aš kenna įkvešnum ašilum um aušręšiš og beina umfjölluninni ķ hugmyndafręšilegar skotgrafir žį ertu ķ raun aš fjarlęgjast efnislega umręšu. Žetta lķtur śt fyrir aš vera tilraun til "vörpunnar", aš kenna öšrum um skošanir sem mašur skammast sķn fyrir.

Hvers vegna tugmilljarša mešgjöf Sešlabankans til fįmenns hóps fólks er ekki į dagskrį sżnir lķklega aš męlistika flestra Ķslendinga į sišferši er enn "hagnašur".

Egill svaraši mér ekki meš mįlefnalegu svari en skaut žessu:

Heitir žetta kannski žrįhyggja?

Ég baš Egil um mįlefnalegra svar en hann var žögull.

 

Egill svarar Agli

Aušvitaš varš ég hissa į mįlefnalegri fįtękt Egils en fljótlega hętti ég aš vera hissa og rifjaši upp nżleg skrif hans sem sżna vel žį persónu sem Egill er.  Eftir žį upprifjun ętla ég aš vona aš ég verši aldrei ķ nįšinni hjį Agli eša fólki meš sambęrilegar skošanir.

Egill og Kķnverjarnir

Žann 27. október skrifaši Egill mjög nišrandi um Kķnverja sem stunda fyrirtękjarekstur į Spįni, Ķslendingar ķ kķnversk föt.

Skrifaši hann mešal annars:

Ein žróun sem hefur veriš įberandi ķ efnahagskreppunni er mikil fjölgun verslana og veitingastaša sem eru ķ eigu Kķnverja og žar sem starfar einungis fólk frį Kķna.

Žetta eru veitingahśs sem bjóša hlašborš fyrir allt nišur ķ 5 evrur į mann. Og svo fatabśšir sem selja vöruna svo ódżrt aš enginn getur keppt viš žęr.

Kķnversku veitingahśsin og verslanirnar hafa grafiš undan žvķ sem var žarna fyrir. Samkeppnin žašan bętist ofan į efnahagskreppuna.

Hvernig fara Kķnverjarnir aš žvķ aš hafa žetta svona ódżrt - jś, launakostnašurinn hjį žeim er sama og enginn, žaš er vitaš aš žeir reyna aš foršast aš borga skatta - og aušvitaš eru gęšin mįtulega mikil. Fatnašurinn sem fęst ķ bśšum žeirra er óttalegt drasl, en hann kostar kannski ekki nema 3 evrur flķkin.

Ég verš aš višurkenna aš ég varš sleginn viš žennan lestur.  Hér dregur Egill upp mjög neikvęša mynd af Kķnverjum og bżr til neikvęša stašalmynd af fólki sem er ekki aš gera annaš en aš bjarga sér meš rekstri fyrirtękja.

Stašalmyndin sem Egill bżr til af Kķnverjum er aš Kķnverjar grafi undan spęnska hagkerfinu meš žvķ aš selja óttalegt drasl og žeir geti žetta vegna žess aš žeir foršist aš borga skatta.

Hvernig geta svona skrif annaš en żtt undir fordóma og fįfręši?  Kķnverjar eru jafn ólķkir og viš Ķslendingar og ótrślega fordómafult aš stimpla heila žjóš meš žessum hętti eins og Egill gerir ķ žessu bloggi.

 

Egill og nasistarnir 

Žann 30. įgśst skrifaši Egill um rįšningu Jóns Baldvins Hannibalssonar, Heiftin į netinu, og gagnrżnir fólk fyrir skort į umburšarlyndi.  Egill gerir sér hins vegar lķtiš til og kallar žį nasista sem voru mótfallnir rįšningu Jóns Baldvins(Vörpun?).

Egill skrifar: 

Ég er žeirrar skošunar aš žaš hafi veriš śr ķ hött hjį Hįskóla Ķslands aš lyppast nišur žótt bloggarar śti ķ bę hafi oršiš reišir vegna tķmabundinnar rįšningar Jóns Baldvins Hannibalssonar sem gestafyrirlesara. Jón Baldvin er hokinn af reynslu og žekkingu ķ fręšunum sem hann įtti aš mišla. Žaš er ekki hįskólans aš setja hann ķ bann vegna žess aš hann gerši sig sekan um ógešfellt athęfi fyrir mörgum įrum. Eigi aš refsa honum er berufsverbot ekki leišin til žess.

Žaš er eins og hvarvetna fęrist heift, ósveigjanleiki og skortur į umburšarlyndi ķ aukana. Žaš er žvķ lķkast aš žetta sé fylgifiskur samskiptamišlanna. Mašur hefši haldiš aš žeir fęru ķ žveröfuga įtt - til aukinna tengsla og skilnings milli fólks. En žaš viršist vera žveröfugt, žeir sem eru reišastir, beiskjufyllstir og hata mest eru hįvęrastir.

Žegar Jón Baldvin notaši oršiš „Berufsverbot" žį vķsaši hann alltaf į sama tķma ķ Nasista.  Ég gagnrżndi Egil fyrir aš kalla fólk nasista į sama tķma og hann segist ekkert skilja ķ žvķ aš „heift, ósveigjanleiki og skortur į umršarlyndi [fęrist] ķ aukana".  Svar Egils var aš žaš vęri „engin tenging viš nasista fyrir hendi, eins og žeir vita sem eru sęmilega upplżstir um sögu Evrópu".  Žarna reynir Egill aš saka mig um fįfręši en hann lętur sjįlfur tengil į Wikipediu fylgja meš blogginu sķnu en žar segir mešal annars um Berufsverbot:

Contents

1 The Berufsverbot in Nazi Germany

Fullyršing Egils um engin tengsl er žvķ röng.  Egill viršist ekki heldur įtta sig į žvķ hvernig hann gerir lķtiš śr žekkingu Jóns Baldvins į sögu Evrópu.

Egill og Arabarnir  

Žrišja nżlega blogg Egils žar sem hann żtir undir neikvęšar stašalmyndir, fįfręši og fordóma var skrifuš žann 16. įgśst, Menntun, menning og upphafning fįfręšinnar.  Žar segir Egill mešal annars:

„Eitt ašalvandamįl žjóša ķ arabalöndum og vķša ķ Afrķku er skortur į menntun og menningu."

„Ķ raun er ekki von į aš lżšręši eša almennilegt réttarkerfi nįi aš skjóta rótum ķ žessum rķkjum fyrr en menntunar- og menningarstigiš hękkar."

„Žaš er menntunin og menningin sem öšru fremur veldur žvķ aš Ķsland er til sem sjįlfstęš žjóš, žaš sżnir saga okkar glöggt."

„Menntun og menning hefur ķ för meš sér aš fólk veršur vķšsżnna, umburšarlyndara, gagnrżnna, sišmenntašra - og meš alvöru menntun fylgja lķka efasemdir, žaš aš geta séš mįl frį fleiri en einni hliš."

Ég gat ekki setiš į mér og skrifaši eftirfarandi athugasemd:

„Egill, žś vķsar ekki ķ neinar heimildir mįli žķnu til stušnings. Žś įlyktar sem svo aš žķn menning sé meš einhverjum hętti žróašri og žroskašri en menning heillar heimsįlfu og žjóša ķ Mišausturlöndum. Aš lokum žį segir žś aš menntun og menning geri fólk og žjóšir betri en ég veit ekki nema aš žjóšir meš alda gamla menningu og mikla menntun hafi framiš verstu fjöldamorš samtķmasögunnar."

Egill endar bloggiš meš einhverju sem viršist vera tilraun til vörpunnar:

„Mašur įtti von į żmsu ķ heiminum į 21. öldinni, en kannski ekki upphafningu į fįfręši og kreddum. Hana erum viš aš sjį hér į Ķslandi - og aušvitaš miklu vķšar ķ veröldinni. Frumstęš įrįsargirni mannskepnunnar gżs alltaf upp ķ einhverri mynd. En viš höfum menntunina og menninguna til aš temja hana - enda var žaš löngum svo aš menntun og sókn eftir menningu var talin helsta dyggš borgaralegs samfélags."

Hvaš er Egill hins vegar bśinn aš gera žar į undan?  Hann er bśinn aš skrifaši nišrandi um menningu og menntun heillar heimsįlfu og žjóša ķ Mišausturlöndum į sama tķma og hann upphefur sķna eigin.  Žarna er lķtill vottur af žeirri vķšsżni og umburšarlyndi sem Egill segir einkenna aukna menntun og ęšri menningu.

Egill og Ķsland samtķmans

Žaš skiptir mig žvķ ekki mįli hvaš Egill segir um mig en flestum ętti aš vera nokkuš ljóst aš skrif Egils eru, eins og ég hef sżnt fram į, mótsagnakennd, órökstudd og żta auk žess undir fordóma og fįfręši.  Er žaš Ķsland samtķmans?

1.       Egill er mótfallinn aušręši en sagši mįliš ekki vera į dagskrį og vera hugšarefni fįmenns hóps į mešan hann stżrši eina umręšužętti einu rķkissjónvarpsstöšvarinnar.

2.       Egill segir Kķnverja vera upp til hópa skattsvikara, selja óttalegt drasl og dżpka kreppuna į Spįni.

3.       Egill sakar fólk um umburšarleysi og heift en kallar į sama tķma stóran hóp fólks nasista.

4.       Egill segir menntun og ęšri menningu gera fólk umburšarlyndara, vķšsżnna og sišmenntašra en gerir lķtiš śr menningu og menntun heillar heimsįlfu og žjóša ķ Mišausturlöndunum.

Ef Egill kallar segir mig meš žrįhyggju fyrir žaš aš berjast fyrir betri og innihaldsmeiri umręšu og fyrir hugsjónum mķnum.  Žį eru žaš miklu fleiri ķ žessu landi sem Egill lķtur nišur į, ég er stoltur aš tilheyra žeim hópi.

Ęi Egill. 


Kśba tekur fram śr Ķslandi..

Kśba tilkynnti aš žaš ętli aš hętta meš tvöfalt gengi og višurkennir žaš aš tvöfalt gengi leiši til ójöfnušar.

Frį įrinu 2011, žegar Sešlabankinn hóf aš halda gjaldeyrisśtboš, hefur veriš tvöfalt gengi į Ķslandi og hafa žeir sem eiga óskilaskyldan erlendan gjaldeyri getaš selt Sešlabankanum hann į yfir 210 krónur ķ staš 160 eins og almenningur og flest fyrirtęki žurfa aš gera.

Žaš vęri svolķtiš įhugavert aš vita hvor žjóšin sé óįnęgšari meš svona kerfislęga mismunun, Ķslendingar, sem lķtiš heyrist ķ, eša Kśbverjar, sem nś hafa afnumiš kerfiš. 


mbl.is Kśba hęttir meš tvöfalt gjaldmišlakerfi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Braušmolahagfręšingurinn Įrni Pįll

Įrni Pįll er sérfręšingur ķ braušmolahagfręšinni. Žegar hann var rįšherra ķ sķšustu rķkisstjórn hóf hann, įsamt Sešlabankanum, aš veita įkvešnum hópi fjįrfesta afslętti fyrir aš koma meš gjaldeyri til landsins. Žessi hópur manna hefur nś fengiš um žaš bil 45 milljarša ķ afslętti, sem bókfęršur er sem hagnašur ķ bókum erlendis og skattlagšur žar.

Hvaš hafa žessir 45 milljaršar braušmola skilaš okkur sem enga mola fengum? Getur Įrni Pįll svaraš žvķ eša stušningsmenn hans?

Samkvęmt nżlegri skżrslu hafa innlendir og erlendir ašilar keypt rķkisskuldabréf fyrir 53 milljarša en ašeins greitt 37 milljarša fyrir žau! Hvernig ver Įrni Pįll eša stušningsmenn hans svona bull?

http://www.fjarmalaraduneyti.is/frettir/2013/09/17/nr/17190


mbl.is „Braušmolahagfręši“ gagnrżnd į žingi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sigmundur Davķš, Ögmundur og erlend skuldsetning

Sigmundur Davķš sagši ķ vištali viš Rśv:

En erlend fjįrfesting hefur žó įkvešinn galla umfram innlenda fjįrfestingu sem er sį, aš hśn er ķ ešli sķnu lķk erlendri lįntöku. Žvķ aš erlendur fjįrfestir sem fjįrfestir ķ öšru landi ętlar ešlilega aš nį meiru śt, meš vöxtum, en hann setti inn. Sem sagt: žetta er ķ ešli sķnu eins og erlend lįntaka

Ögmundur Jónasson fagnar žessari skošun Sigmundar ķ bloggi sķnu:

Ég hef gagnrżnt Sigmund Davķš Gunnlaugsson, forsętisrįšherra fyrir aš liggja nįnast į hnjįnum frammi fyrir erlendum fjįrfestingaspekślöntum aš bišja žį aš koma hingaš til lands meš śttrošna vasa fjįr til aš įvaxta sitt pund.

Nś vill svo til aš Ögmundur sat ķ sķšustu rķkisstjórn sem rįšherra, og studdi hana sem žingmašur žegar hann var tķmabundiš utan hennar, sem hóf aš veita erlendum fjįrfestum 20-40% afslįtt af fjįrfestingum ķ landinu.  Sķšan žessi įętlun hófst žį hafa erlendir ašilar komiš meš ca 111 milljarša til landsins.  Lauslega reiknaš jafngildir žaš afslętti upp į 30 milljarša.

Afslįtturinn veršur til meš žeim hętti aš Sešlabankinn kaupir evrur af erlendu fjįrfestunum į mun hagstęšara gengi en hann kaupir žęr af innlendum ašilum.  Žaš žżšir aš ef erlendur ašili į 100 milljónir evra sem hann vill nota til aš kaupa rķkisskuldabréf žį kaupir Sešlabankinn evrurnar į 2,4 milljarša króna ķ staš 1,6 milljarša sem hann žyrfti aš greiša į opinbera genginu.  Žarna munar 800 milljónum sem erlendar skuldir landsins hafa aukist meš žessum einu višskiptum upp į 2,4 milljarša króna.

Af ofangreindu sést aš meš žvķ aš kaupa evrur af erlendum fjįrfestum į "yfirverši" aš žį er veriš aš auka skuldbindingar landsins ķ erlendri mynt.  Erlendar skuldir landsins eru žvķ ca 30 milljöršum hęrri en ef žessi leiš hefši ekki veriš farin

Žessa afslętti og auknu erlendu skuldsetningu styšja Ögmundur og Sigmundur Davķš.  Nś er Sigmundur Davķš ķ stöšu til žess aš stöšva žessa vitleysu og vona ég aš žaš verši gert sem fyrst.


Bréf til Fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytisins

Góšan dag,

ég var aš lesa Greinargerš um framgang įętlunar um losun fjįrmagnshafta og žaš vöknušu nokkrar spurningar ķ kjölfariš sem ég var aš vona aš žiš gętuš svaraš.

I.

Ķ upphafi er talaš um „fjįrmagnshöft“ en ķ lokin er talaš um „gjaldeyrishöft“.  Hver er munurinn?

II.

Ķ greinargeršinni segir:

„Fjįrmagnshöftin hafa ķ grunninn žjónaš žeim tilgangi aš takmarka óhóflegt fjįrmagnsflęši śr ķslenska hagkerfinu sem gęti valdiš óstöšugleika ķ fjįrmįlakerfinu og óvišrįšanlegum gengisveiflum.  Vöru- og žjónustuvišskipti viš śtlönd hafa veriš óheft, žar į mešal greišslukortavišskipti į feršalögum erlendis.“ (bls 1)

Hér er ekkert minnst į skilaskylduna sem er einn af „hornsteinum“ laga um gjaldeyrismįl.

„Skilaskylda erlends gjaldeyris hefur veriš hornsteinn žeirra reglna sem ķ gildi hafa veriš og mjög mikilvęg žegar litiš er til žess markmišs sem upphaflega var stefnt aš, ž.e. aš tryggja stöšugleika gengis ķslensku krónunnar og byggja upp gjaldeyrisforša.“( http://www.althingi.is/altext/139/s/1398.html)

Er veriš aš ķhuga aš afnema skilaskyldu gjaldeyris eša gleymdist aš minnast į hana ķ greinargeršinni? 

III.

Ķ greinargeršinni segir:

„Į grundvelli śtbošsveršsins ķ hverju tilfelli og skrįšs mešalgengis Sešlabankans į sama degi hafa fjįrfestar fęrt alls um 50,3 milljarša kr. inn ķ landiš meš śtbošum samkvęmt rķkisskuldabréfaleišinni og rśmlega 124 milljarša  samkvęmt fjįrfestingarleišinni.“ (bls. 2)

Žetta er svolķtiš lošiš vegna žess aš fjįrfestarnir fęra ekki krónur inn ķ landiš heldur koma žeir meš evrur sem žeir nota til aš kaupa krónur af višskiptabönkunum og ķ śtbošum Sešlabankans.

Ķ frétt į vef Sešlabankans er žetta śtskżrt:

„Sešlabanki Ķslands bżšst til aš kaupa evrur ķ skiptum fyrir ķslenskar krónur…“ (http://www.sedlabanki.is/sedlabankinn/gjaldeyrismal/afnamsaaetlun/frettir-um-utbod-/frett/2013/09/04/Sedlabanki-Islands-heldur-gjaldeyrisutbod/)

Žar af leišandi vęru betra aš segja hversu margar evrur hafa komiš til landsins.  Get ég fengiš aš vita hversu margar evrur hafa komiš til landsins ķ gegnum śtboš Sešlabankans og fjįrfestingaleišarinnar?

IV.

Ķ greinargeršinni segir:

„Aš auki hafa veriš haldin fjórtįn śtboš žar sem leitaš er tilboša frį ašilum sem vilja selja krónueignir sķnar ķ skiptum fyrir erlendan gjaldeyri sem er undanžeginn skilaskyldu. [..] Ķ śtbošunum fjórtįn hafa alls 317 milljaršar kr. veriš bošnir til sölu, en žar af hefur Sešlabankinn keypt um 104 milljarša kr.“ (bls. 3)

Hér vęri einnig mun gagnlegra aš fį upphęšir ķ evrum vegna žess aš gengi višskiptanna hefur ekki veriš žaš sama og ekki hęgt aš sjį meš einföldum śtreikningi hvort evrur verši eftir ķ landinu eftir žessi višskipti.  Mišaš viš aš 174,3 milljaršar króna hafi komiš til landsins en aš 317 milljaršar króna hafi fariš śr landinu žį er halli į žessum višskiptum upp į 142,7 milljarša.  Hvaš śtskżrir žennan mun?  Hvaš hafa margar evrur fariš śr landi ķ gegnum fjįrfestingaleiš Sešlabankans?  Hafa fleiri evrur veriš ķ landinu en fariš śr žvķ?  Žaš er aušvitaš lykilspurning sem ekkert er rętt um ķ žessari greinargerš.

V.

Spurningarnar eru:

          I.            „Ķ upphafi er talaš um „fjįrmagnshöft“ en ķ lokin er talaš um „gjaldeyrishöft“.  Hver er munurinn?“

        II.            „Er veriš aš ķhuga aš afnema skilaskyldu gjaldeyris eša gleymdist aš minnast į hana ķ greinargeršinni?“

      III.            „Get ég fengiš aš vita hversu margar evrur hafa komiš til landsins ķ gegnum śtboš Sešlabankans og fjįrfestingaleišarinnar?“

     IV.            „Mišaš viš aš 174,3 milljaršar króna hafi komiš til landsins en aš 317 milljaršar króna hafi fariš śr landinu žį er halli į žessum višskiptum upp į 142,7 milljarša.  Hvaš śtskżrir žennan mun?  Hvaš hafa margar evrur fariš śr landi ķ gegnum fjįrfestingaleiš Sešlabankans?  Hafa fleiri evrur veriš eftir ķ landinu en fariš śr žvķ? „

 

Meš fyrirfram žökkum.

Kvešja,

Lśšvķk Jślķusson


Fjįrmįlarįšherra žarf aš taka til ķ rįšuneytinu!

Vandi gjaldeyrishaftanna sést vel ķ žessari stuttu greinargerš fjįrmįla- og efnahagsrįšherra.  

Fyrst er talaš um "fjįrmagnshöft" en ķ lokin er talaš um "gjaldeyrishöft".  

Ekki er minnst į skilaskyldu eša bann viš fjįrfestingum fyrirtękja erlendis heldur ašeins um žaš markmiš aš "takmarka óhóflega fjįrmagnsflutninga". 

Einnig er talaš um aš "fjįrfestar [hafi] fęrt alls um 50,3 milljarša kr. inn ķ landiš meš śtbošum samkvęmt rķkisskuldabréfaleišinni og rśmlega 124 milljarša samkvęmt fjįrfestingarleišinni".  Viš vitum hins vegar öll aš engar krónur voru fęršar inn ķ landiš žvķ žęr eru allar ķ landinu.  Miklu betra hefši veriš aš telja upp žann gjaldeyri sem komiš var meš ķ landiš og sķšan hversu margar krónur žęr keyptu.

Žetta sżnir vel hversu einkennilega illa rįšuneytin žekkja gjaldeyrishöftin og fjįrmįl almennt.  Samt er žeim treyst fyrir žessu.
 
Ef rķkisstjórninni er alvara meš aš stefna aš afnįmi gjaldeyrishafta eša gera žau skašminni žį žarf hśn aš taka til ķ rįšuneytunum og fį fólk til verka sem veit hvaš žaš er aš gera.
 
Fyrirsögn mbl.is er einnig svolķtiš villandi.  Hśn segir "Komu heim meš 124 milljarša".  Viš žetta bętast, skv. greinargeršinni, 50 milljaršar sem fóru ķ rķkisskuldabréf en frį žessu dragast 317 milljaršar sem fariš hafa śr landi.  Mismunurinn eru 143 milljaršar króna sem "fóru" śr landi.  En hvaš eru žaš mörg hundruš milljónir evra?
 
 

mbl.is Komu heim meš 125 milljarša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mįl unnin meš hraši į Alžingi

Birgir Įrmannsson žingmašur Sjįlfstęšisflokksins segir ķ frétt į vb.is(vef Višskiptablašsins), um skort į refsiheimild ķ lögum um gjaldeyrismįl, aš žau hafi veriš unnin hratt haustiš 2008 og žvķ hafi žau veriš gölluš.

Ķ fréttinni segir:

„Viš höfum sennilega žvķ mišur fengiš žetta meš tiltölulega stuttum fyrirvara og tiltölulega hrįtt frį rįšuneytinu. Viš vorum aš afgreiša žessi lög ķ miklu hasti ."

Lögunum var breytt ķ:

aprķl 2009: http://www.althingi.is/altext/stjt/2009.027.html
jślķ 2009: http://www.althingi.is/altext/stjt/2009.073.html
jśnķ 2010: http://www.althingi.is/altext/stjt/2010.078.html
jśnķ 2011: http://www.althingi.is/altext/stjt/2011.081.html
september 2011: http://www.althingi.is/altext/stjt/2011.127.html
mars 2012: http://www.althingi.is/altext/stjt/2012.017.html
mars 2013: http://www.althingi.is/altext/stjt/2013.016.html
aprķl 2013: http://www.althingi.is/altext/stjt/2013.035.html

Žetta eru 8 breytingar į lögunum(fyrir utan žęr sem komu į undan) og žvķ hefur veriš nęgur tķmi frį hruni til aš vinna vel ķ žessum mįlum. Žetta eru žvķ mjög lélegar afsakanir hjį Birgi Įrmannssyni.

Sigmundur Davķš og "cozy" tķmar ķ Austur Žżskalandi og nś į Ķslandi

Sigmundur Davķš sagši ķ ręšu viš upphaf 31. flokksžings Framsóknarmanna voriš 2011:

"Ķ landinu eru ķ gildi ströngustu gjaldeyrishöft sem sést hafa ķ Evrópu frį žvķ aš austur-žżska alžżšulżšveldiš leiš undir lok."

Ķ ręšu į Alžingi žann 7. jśnķ 2011 sagši hann einnig:

"Viš erum aš ręša um aš innleiša į Ķslandi ströngustu gjaldeyrishöft sem sést hafa ķ vestanveršri Evrópu frį žvķ aš austur-žżska alžżšulżšveldiš leiš undir lok įriš 1989."

"Hver varš įrangurinn af žeim höftum sem stóšu įratugum saman? Hann var ekki góšur, įstandiš versnaši bara og versnaši. Ķ fyrsta lagi žurfti, eins og rakiš hefur veriš hér į undan, stöšugt aš stoppa ķ götin af žvķ aš menn vildu aušvitaš finna leišir fram hjį žessu, svo stöšugt var veriš aš herša eftirlitiš. En žaš dugši ekki til. Gjaldeyrishöftin sem slķk dugšu ekki til vegna žess aš žau eyšilögšu möguleika rķkisins į aš taka žįtt ķ alžjóšavišskiptum og žar meš aš skapa žann gjaldeyri sem žaš žurfti til aš taka žįtt ķ žeim višskiptum. Žetta var nokkurs konar sjįlfhelda, sams konar sjįlfhelda og veriš er aš setja Ķsland ķ nśna."

Ķ Kastljósinu ķ gęr, 12. september 2013, var hins vegar komiš annaš hljóš ķ strokkinn:

"Höft geta varaš įratugi.  Eins og Ķslendingar žekkja.  Ķ žessu tilviki er žetta hins vegar óvenjulegt vegna žess aš viš höfum enn žį mikiš um žaš aš segja aš viš getum ķ rauninni rįšiš feršinni hvaš varšar megniš af vandamįlinu hvaš varšar žessa hefšubundnu snjóhengju og hvaš varšar žrotabś bankanna.  Žaš, žaš, žetta er įstęšan fyrir žvķ aš viš erum meš höftin."

Frį 7. jśnķ 2011 žegar Sigmundur Davķš sagši aš Ķsland vęri meš ströngustu gjaldeyrishöft sem sést hafi frį falli Austur Žżskalands hafa žau veriš hert mikiš.  Einnig gleymir Sigmundur Davķš žvķ aš Sešlabankinn fylgist meš greišslukortanotkun Ķslendinga erlendis, aš fyrirtęki žurfa aš skila öllum gjaldeyristekjum sķnum til landsins, aš almenningur veršur aš skila öllum gjaldeyristekjum sķnum til landsins og aš stórir hópar hafa żmis forréttindi į sama tķma og ašrir hafa takmarkaš svigrśm til athafna.  Oftast er svigrśm žeirra sem eiga peninga meira en žeirra sem eiga enga, ólķkt markmišum gjaldeyrishaftanna.

Sigmundur Davķš, eins og svo margir ašrir, halda aš gjaldeyrishöftin séu vegna hęttu į aš fjįrmagn leiti śr landi en viršist gleyma skilaskyldunni og öšrum žįttum gjaldeyrishaftanna.

Žaš hefur ekkert breyst frį 2011 annaš en aš nś er Sigmundur Davķš kominn ķ stöšu Erichs Honeckers og ķ stašinn fyrir aš vilja "mśrinn" burt žį sér hann ekkert nema tękifęri ķ žvķ aš višhalda honum.

 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Lúðvík Júlíusson

Höfundur

Lúðvík Júlíusson
Lúðvík Júlíusson

Ég er frjálslyndur jafnaðarmaður og hef m.a. áhuga á stjórn- og efnahagsmálum.  Önnur áhugamál eru lestur, útivist og tilveran.

Ég hvet fólk til þess að skrifa stuttar og hnitmiðaðar athugasemdir.  Kurteisi er kostur.

Sept. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Bloggvinir

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband