Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2010

Nżr skattur į gengishagnaš af gjaldeyrisreikningum

Nś um įramótin var lagšur į nżr skattur į gjaldeyrisreikninga.  Žetta er 18% skattur į allan gengishagnaš sem til veršur alveg óhįš žvķ hvort hann sé innleystur eša ekki.

Aš mķnu mati er žetta mjög einkennilegur skattur.

Žaš sem gerir hann svo einkennilegan er aš žaš er krónan sem hingaš til hefur veriš aš lękka ķ verši en ekki erlendur gjaldeyrir aš hękka.  Žetta er žvķ fyrst og fremst skattur į lękkun krónunnar.

Žaš sem er einnig einkennilegt viš skattinn er aš hann er reiknašur įn žess aš gjaldeyri hafi nokkurn tķman veriš breytt ķ ķslenskar krónur.

Einstaklingar sem vilja geyma feršagjaldeyri ķ bönkum geta žaš žvķ ekki lengur.  Vegna žess aš nś lķtur rķkiš į gjaldeyrisreikninga sem fjįrfestingareikninga, žar sem fólk vešjar į gengishagnaš, ķ staš reikninga žar sem peningar eru geymdir.

Žessi skattur eykur kostnaš og įhęttu viš aš geyma gjaldeyri ķ bönkum į Ķslandi.  Žaš er almenn regla aš eftir žvķ sem verš tiltekinnar vöru hękkar žvķ minna er notaš af henni.  Žaš sama į viš hér.  Minna af gjaldeyri mun skila sér til landsins og ķ bankanna.  Afleišingin er augljós, gengi krónunnar veršur lęgra en annars.

Dęmi:  Žann 3. janśar kemur einstaklingur heim til Ķslands śr utanlandsferš.  Hann įkvešur aš leggja 100 USD sem hann į eftir śr feršinni ķ banka vegna žess aš hann bżst viš aš žurfa aš fara aftur til śtlanda į įrinu og vill ekki žurfa aš borga kostnašinn sem felst ķ žvķ aš skipta gjaldeyrinum.  Žann 26. febrśar žarf einstaklingurinn aš fara til Bandarķkjanna og hann įkvešur žvķ aš taka śt 100 USD sem hann į ķ banka.  En žegar hann kemur ķ bankann og ętlar aš taka peninginn sinn śt af reikningnum žį fęr hann ekki nema 99,50 USD.  -  Įstęšan er sś aš USD hefur hękkaš gagnvar Evru og žar meš gagnvart ķslensku krónunni.  Žann 3. janśar var gengi USD 124,6 krónur en 26. febrśar var gengi USD komiš ķ 128,01 krónu.  Gengishagnašurinn į žessu tķmabili var 341 króna og af žvķ er tekinn 18% fjįrmagnstekjuskattur sem eru rśmar 61 króna, 50 cent.

Žaš er ekki nóg meš aš žurfa aš borga fjįrmagnstekjuskatt af peningum sem aldrei hafa oršiš til heldur žarf einstaklingurinn nś aš kaupa 50 cent į hęrra gengi en upphaflega.  Žaš er ekki hį upphęš, ca 2 krónur sem tapast ķ višbót.  En žaš rennur allt ķ vasa bankanna.

Skatturinn skilar žvķ bönkunum einnig meiri tekjum.

Eigi einstaklingurinn reikning ķ Evrum žar sem til veršur ‘gengistap' žį lękkar žaš ekki skattinn sem hann žarf aš greiša.

Sama hvernig į žaš er litiš žį tapar almenningur ķ landinu.

Žaš sem verra er er aš skatturinn hefur alls ekki veriš kynntur almenningi!

Fólk sem hefur tękifęri į žvķ aš stofna gjaldeyrisreikninga erlendis getur sleppt žvķ aš koma meš gjaldeyrinn sinn til landsins.  Žannig sleppur žaš viš žennan skatt.  Oftast tilheyrir stóreignafólk žessum hópi.  Hinn almenni borgari sem hefur ekki möguleika į aš opna bankareikninga erlendis mun žvķ žurfa aš standa undir žessum skatti.  Stóreignafólkiš sleppur į mešan hinn almenni borgari er tekinn ķ bakarķiš.

Ég hvet žvķ fólk til aš geyma allan gjaldeyri sem žaš į ķ bankahólfum.  Ef žiš eigiš peninga į gjaldeyrisreikningum žį hvet ég ykkur einnig til aš sękja um undanžįgu til Sešlabankans og krefjast žess aš fį hann greiddan.

Ég hvet rķkisstjórnina til aš afnema žennan skatt strax!


Enn veršur langt ķ land įriš 2012

Žaš er aš verša ljóst aš kreppan veršur dżpri en menn reiknušu meš ķ upphafi.

Fyrst var gert rįš fyrir 10% samdrętti įriš 2009, litlum samdrętti įriš 2010 en hagvexti eftir žaš.

Nś er hins vegar einnig gert rįš fyrir miklum samdrętti ķ įr eša 5%!!  Žaš er ekkert smįręši.

Reiknum nś:

Landsframleišsla 2008: 100,00

Landsframleišsla 2009:  93,00

Landsframleišsla 2010:  88,35

Landsframleišsla 2011:  90,12

Landsframleišsla 2012:  95,16

Įriš 2013 žarf hagkerfiš aš vaxa um önnur 5% bara til žess aš žaš verši jafn stórt og įriš 2008.

Nś žurfum viš aš vanda okkur og rķkiš veršur aš leyfa einstaklingum og fyrirtękjum aš skapa veršmęti fyrir žjóšarbśiš.


mbl.is Spį 5% samdrętti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Flżtimešferš ķ raun hafnaš af ķslenskum embęttismönnum og rķkisstjórn

Til aš geta gengiš ķ ESB žį žarf aš afnema gjaldeyrishöftin.

Sešlabankastjóri segir aš žau verši ekki afnumin į nęstu įrum, žó gengiš verši frį Icesave.

Ķsland stjórnar hrašanum og Sešlabankinn og rķkisstjórnin hafa sett hann į hęgagang.

 


mbl.is Ķsland fęr ekki flżtimešferš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eru Sjįlfstęšismenn blindir varšandi afleišingar haftanna?

Įhugaveršar vangaveltur Įsbjörns Óttarssonar um gjaldeyrishöftin.

Hvers vegna spyr ekki žingmašur flokks sem kennir sig viš frjįlslyndi hvers vegna Sešlabankinn og rķkisstjórnin leyfi sér aš mismuna einstaklingum ķ reglunum um gjaldeyrishöftin?

Frjįlslyndir stjórnmįlamenn eru į móti mismunun og krefjast jafnra tękifęri allra til aš bęta stöšu sķna ķ žjóšfélaginu.  En gjaldeyrishöftin banna žetta.

Ķ reglunum er efnaminna fólki bannaš aš endurfjįrfesta arš og vexti į mešan efnameiri einstaklingar geta gert žaš sem žeim sżnist.

Efnaminna fólk žarf aš fara ķ gegnum ferli sem žaš žekkir ekki og įn ašstošar Sešlabankans, sem hefur meš svörum sķnum sżnt aš hann uppfyllir ekki kröfur stjórnsżslulaga um upplżsingagjöf.

Žessi hugmyndafręši į meira skylt viš ķhaldsstefnu og forsjįrhyggju en frelsi og framtakssemi.

Hvaša flokk geta frjįlslyndir einstaklingar stutt ķ dag?


mbl.is Gjaldeyriseftirlit eflt mikiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gjaldeyrishöftin draga śr lķfsgęšum og auka stéttskiptingu!

Gjaldeyrishöftin eru aš valda žjóšinni miklum skaša.  Žingmenn hafa ekki kynnt sér afleišingar haftanna og sjį ekkert hvert žeir vilja stefna.  Į sama tķma aušvelda höftin efnameiri einstaklingum aš verša enn aušugri į kostnaš žeirra efnaminni og draga śr styrk ķslensks efnahagslifs meš aukinni erlendri skuldsetningu.

Žessu žarf aš breyta.

5. grein ķ Reglum um gjaldeyrismįl nr 880.

Ķ reglum um gjaldeyrismįl nr 880 frį 30. október 2009 er eftirfarandi grein:

 5. gr.

Fjįrfesting og višskipti meš fjįrmįlagerninga.

Fjįrfesting ķ veršbréfum, hlutdeildarskķrteinum veršbréfa- og fjįrfestingarsjóša, peninga-markašsskjölum eša öšrum framseljanlegum fjįrmįlagerningum śtgefnum ķ erlendum gjaldeyri er óheimil. Žó er ašilum sem fjįrfest hafa ķ slķkum fjįrmįlagerningum fyrir 28. nóvember 2008 heimilt aš endurfjįrfesta. Nś eru fjįrmunir sem losna viš sölu eša uppgreišslu, eša falla til vegna arš- og vaxtagreišslna, nżttir ķ heild eša aš hluta til aš fjįrfesta aftur ķ hvers konar erlendri fjįrfestingu innan tveggja vikna og telst žaš žį endurfjįrfesting ķ skilningi 2. mįlsl.

 

Um erlenda og innlenda fjįrfestingu

Ķ žessari grein segir ķ stuttu mįli aš ekki megi kaupa erlend veršbréf fyrir nżtt fjįrmagn en aš heimilt sé aš kaupa erlend veršbréf fyrir vexti og arš af eign sem var til stašar įšur en höftin voru sett į.

Ég er į móti žeirri hugmynd aš ekki megi spara erlendan gjaldeyri.  Ķ žeirri stöšu sem hagkerfiš er ķ nśna žį finnst mér žaš einmitt vera almenn skynsemi aš mega spara erlendan gjaldeyri.  Žaš er skrżtin hugmyndafręši sem bannar innlendum ašilum aš spara erlendan gjaldeyri en heimilar į sama tķma erlenda fjįrfestingu.  Erlendum ašilum er gefiš forskot į innlenda fjįrfesta og įróšursmeistarar setja žetta fram eins og aš erlendir fjįrfestar séu aš koma meš erlent fjįrmagn inn ķ landiš og styrkja žannig innviši žess.

Žeir gleyma hins vegar aš minnast į žaš aš žegar erlendir fjįrfestar koma meš gjaldeyri inn ķ landiš žį aukast erlendar skuldir landsins og žęr skuldir veršur landiš aš greiša eins og ašrar.

Til žess aš draga śr žessari skuldsetningu landsins žį er naušsynlegt aš heimila innlendum ašilum aš fjįrfesta erlendis.  Žaš minnkar erlendar skuldir landsins sem mun hafa jįkvęš įhrif į gengi krónunnar til langs tķma.

Um tveggja vikna frest til aš endurfjįrfesta

Viš fyrstu sķn žį viršist allt ešlilegt, aš allir hafi jöfn tękifęri į aš endurfjįrfesta og aš allir séu undir sömu tķmamörk settir.  Žaš er žvķ mišur tįlsżn vegna žess aš fjįrfestar eru misstórir og tķmamörkin hafa mikiš aš segja um žaš hvort žeir geti nżtt sér heimild reglnanna til endurfjįrfestingar.  Tķmamörk geta gert kostnaš smęrri fjįrfesta og einstaklinga miklu hęrri en žeirra sem stęrri eru. 

Reglunum žyrfti aš breyta žannig aš engin tķmamörk vęru į endurfjįrfestingum eša aš sett yrši hįmarks fjįrhęš sem endurfjįrfesta mį fyrir žannig aš žaš séu stęrri ašilarnir, sem einnig hafa meiri reynslu og žekkingu, sem žyrftu aš sękja um undanžįgur.

Meš dęmi žį skal ég sżna fram į hvernig žessi frestur mismunar og gefur žeim rķkari forskot į žį fįtękari.

Ef vextir erlendis eru 6,8% žį tekur žaš 11 įr fyrir höfušstólinn aš tvöfalda sig ef vöxtunum er bętt viš höfušstólinn.  Į 11 įrum žį verša 10.000 USD aš 20.000 USD.  Ef vextirnir eru settir į vaxtalausan reikning žį tekur žaš 15 įr fyrir höfušstólinn aš tvöfalda sig.  Munurinn eru 4 įr!

Žaš er žvķ augljóst aš best er aš bęta vöxtunum viš höfušstólinn, že. aš endurfjįrfesta!

Vextirnir og aršurinn kemur ekki allur į sama tķma.  Sé fjįrfestirinn eignalķtill, td. meš eign upp į 10.000 USD žį fęr hann 680 USD ķ vexti į įri.  Séu vextirnir greiddir mįnašarlega žį eru žaš ca 57 USD į mįnuši.  Sé kostnašurinn viš endurfjįrfestingu 22,95 USD žį er žaš augljóst aš hann getur ekki, vegna kostnašar, endurfjįrfest enda kostnašurinn tęp 50% af vaxtatekjunum!

Sį sem į 100.000 USD og fęr greidda vexti einu sinni ķ mįnuši hann žarf aš greiša ca 4% af vaxtatekjum ķ kostnaš, sem er hįtt en įsęttanlegt.

Žaš er žvķ augljóst aš reglurnar gefa eignameiri einstaklingum forskot į eignalitla.  Reglurnar hjįlpa eignameiri einstaklingum viš aš tvöfalda eign sķna į 11 įrum į mešan ašrir verša aš sętta sig viš aš tvöfalda eign sķna į 15 įrum.

Ķ upphafi er munurinn į milli žess sem į 100.000 USD og 10.000 USD tķfaldur.  En eftir 11 įr veršur munurinn oršinn ca 11,5 faldur.  Sumum finnst žetta ekki mikiš, en žaš skiptir allt mįli.  Hiš opinbera į ekki aš setja reglugeršir sem gefa aušugum einstaklingum forskot.  

Žaš eiga allir aš vera jafnir og hafa jöfn tękifęri.  Žannig eigum viš aš endurreisa landiš!


Hefšum getaš minnkaš skašann! Grein um Lķfeyrissjóši frį 2005

Lķfeyrissjóšir

3. jśnķ 2005, Lśšvķk Jślķusson [birtist į politik.is, vefriti Ungra jafnašarmanna]

Hlutverk lķfeyrissjóša er aš tryggja sjóšfélögum, eftirlifandi mökum žeirra og börnum lķfeyri ķ samręmi viš lög og samžykktir sjóšanna. Sjóširnir starfar samkvęmt lögum settum į Alžingi.

Tvķtugur launžegi er ekki aš hugsa 45 įr fram ķ tķmann og žvķ er hęgt aš rökstyšja skylduašild aš lķfeyrissjóšum.

Velferš ķ nśtķš og framtķš

Hugmyndin meš greišslu ķ lķfeyrissjóš er aš skylda launžega til aš minnka neyslu og velferš sķna til aš "tryggja" betri og meiri velferš žess į eftirlaunum.

Vegna vaxandi lķfslķkna og meiri tķšni örorku hafa efasemdir komiš upp varšandi framtķš lķfeyrissjóšanna og inneign launagreišenda. Stungiš hefur veriš upp į nokkrum leišum śt śr vandręšunum, eins og aš auka išgjöld og aš bjóša launžegum aš greiša einnig ķ višbótalķfeyrissparnaš.

Žessar greišslur geta numiš yfir 18% af tekjum sem er mjög hįtt hlutfall! Sérstaklega žar sem um hlutfall er aš ręša og augljóst aš hękkun išgjalds getur rżrt rįšstöfunarfé launžega umtalsvert.

Framtķš lķfeyrissjóšanna og upphęš lķfeyris snżst ķ rauninni ekki einungis um hversu mikiš hlutfall greitt er af tekjum ķ lķfeyrissjóš, heldur einnig hversu hįar tekjurnar eru, hversu mikil veršmęti verša til og hvernig kaupmįttur veršur ķ framtķšinni.

Žaš er ekki stöšugt hęgt aš halda įfram aš greiša hęrra hlutfall tekna ķ lķfeyrissjóši, žaš er engin lausn og mun enda illa! Ķ stašinn vešur aš auka veršmętasköpun! Aukinni veršmętasköpun fylgja hęrri laun og žar af leišandi hęrri išgjöld, įn žess aš launžegar séu aš greiša hęrra hlutfall af launum ķ lķfeyrissjóš.

Višbótalķfeyrir og skattalękkanir

Višbótalķfeyrissparnašur er višurkenning į mistökum og śrręšaleysi lķfeyrissjóša. Žetta er lķfeyrir utan hinna hefšbundnu lķfeyrissjóša, sem viršist vera til žess eins aš bęta launžegum upp slaka stjórnun og įvöxtun lķfeyrissjóšanna. Žaš hefur einnig komiš ķ ljós aš launžegar žurfa aš borga meira ķ framtķšinni til žess eins aš višhalda nśverandi réttindum sķnum.

Žaš vęri sśrt fyrir launžega aš loksins žegar tekjuskattar žess eru lękkašir og fólk hefur meira af sinni vinnu til rįšstöfunar aš žį neyši rķkiš žaš til žess aš greiša skattalękkunina ķ lķfeyrissjóš. Skattalękkanir eiga aš skila sér beint til launžega, ekki lķfeyrissjóša. Žegar rįšstöfunartekjur fólks eru lįgar, skertar eša bęši, žį hugsa launžegar óneitanlega hvaš veršur um laun žess og sśrt aš tvķtugur launžegi fęr ekki aš njóta ‘lękkunarinnar' fyrr en 45 įrum sķšar!!!

Įhętta, óvissa og įvöxtunarkrafa

Framtķšin er óviss, žess vegna er naušsynlegt aš bśa sig undir hana. Hins vegar fylgir óvissunni įhętta og ef launžegar greiša hęrra hlutfall launa sinna ķ lķfeyrissjóš žį er veriš aš auka įhęttu žess ķ framtķšinni! Žaš er ekkert tryggt ķ framtķšinni! Žaš er ein af įstęšum žess aš viš kjósum aš greiša fyrir neyslu ķ dag hęrra verši en fyrir neyslu ķ framtķšinni. Ef žaš į aš auka įhęttu launžega ķ landinu žį veršum viš aš fį betri rök fyrir žvķ hvers vegna viš eigum aš sętta okkur viš hana. Meiri įhęttu fylgir einnig sjįlfsögš krafa um betri įvöxtun og meiri réttindi.

Tryggingafręšileg śttekt

Ķ dag er notast viš 3,5% raunįvöxtun viš tryggingafręšilega śttekt lķfeyrissjóša. Žetta er nokkuš lęgri įvöxtunarkrafa en gengur og gerist og lęgri en vextir verštryggšra bankabóka. Žessi lįga krafa hvetur ekki stjórnendur lķfeyrissjóšanna nóg til aš tryggja višunandi įvöxtun og myndi hękkun ķ td. 4-4,5% skapa meira ašhald. Žaš eru alltaf hęttur žegar settur er lįgmarks įrangur į aš menn lķta į žaš sem višunandi ef hann nęst, žó svo aš betri įvöxtun sé möguleg. Žaš er einnig hęgt aš sżna fram į aš lęgri įvöxtunarkrafa eykur įhęttu ķ fjįrfestingum meš žvķ aš żta undir kęruleysi.

Lķfeyrissjóšir bjóša upp į fasteignalįn meš 4,15% til 4,30% verštryggšum vöxtum og er žaš 0,65% til 0,8% hęrra en mišaš er viš varšandi tryggingafręšilega śttekt, svo svigrśm er enn til stašar.

Aldurstenging réttinda

Ungt fólk sem greišir stóran hluta tekna sinna ķ lķfeyrissjóš veltur žvķ óneitanlega fyrir sér hvort žaš sé ekki sanngjarnt aš aldurstengja lķfeyri. Meš aldurstengingu vega išgjöld sem greidd eru į fyrstu įrunum meira en išgjöld sem greidd eru sķšar. Žetta er ešlileg spurning og réttlįt. Žaš er augljóst aš ef ‘stigin'(inneign ķ lķfeyrissjóšum til śtreikninga į lķfeyri) kosta žaš sama hversu gamlir greišendur išgjalds eru žį kostar hvert ‘stig' unga greišendur meira! Réttindin eru meš öšrum oršum dżrari eftir žvķ sem launžegar eru yngri. Žar sem žetta eru sameignasjóšir žį er žaš sišferšileg spurning hvort mismuna eigi fólki eftir aldri meš žessum hętti.

Įn aldurstengingar fer greišslugeta sjóšanna ekki eftir išgjöldum heldur eftir aldursskiptingu félagsmanna. Sjóšir meš hlutfallslega marga unga greišendur eiga aušvelt meš aš greiša fįum lķfeyri, en sjóšir meš hlutfallslega marga aldraša greišendur geta ómögulega veitt sķnum félagsmönnum sambęrileg réttindi. Žetta er innbyggt vandamįl ķ marga sjóši ķ dag sem žarf aš breyta.

Žaš mį žó ekki undir neinum kringumstęšum rżra nśverandi réttindi sjóšsfélaga verši aldurstenging tekin upp.

Skipting sjóša ķ lķfeyrishluta og tryggingahluta

Til žess aš gera lķfeyrissjóšina gagnsęrri og réttindi sżnilegri sjóšsfélögum žarf aš skipta sjóšum ķ tvennt. Ķ lķfeyrishluta sem sér sjóšsfélögum og fjölskyldum žeirra fyrir lķfeyri og svo ķ tryggingahluta sem sér sjóšsfélögum fyrir örorkubótum og skyldum greišslum. Ķ dag viršist žetta vera einn hręrigrautur og fjįrmagn flyst žarna į milli įn žess aš eftir žvķ sé fylgst, sem er ekkert nema tķmasprengja ķ kerfinu. Tvķskiptir sjóšir eru gagnsęrri og af žvķ leišir aš fjįrmįl og vandamįl žeirra sżnilegri og aušveldara aš eiga viš žau vandamįl sem koma upp.

Hvaš gera žarf

Til žess aš meiri sįtt nįist um lķfeyrissjóšskerfi okkar žarf žaš aš verša opnara og gagnsęrra. Launžegar eru flestir ķ engu sambandi viš lķfeyrissjóši sķna og vita fęstir hvaš žeir eru aš fį fyrir išgjöld sķn.

Sjóširnir eiga aš įvaxta lķfeyri félaga sinna. Žaš vęri göfugt af žeim aš hugsa vel um žęr eignir sem žeim er fališ, žó žaš séu peningar. Žessir peningar eru uppsöfnuš vinna félagsmanna sem žeir ętla aš njóta į sķšustu įrum ęvi sinnar og žvķ er ešlileg krafa aš vel meš sé žį fariš.

Hver stakur launžegi hefur mjög lķtil įhrif į rekstur sķns lķfeyrissjóšs eša įvöxtun inneignar sinnar. Alžingi žarf aš grķpa hér inn meš afgerandi hętti og rétta stöšu launžega gagnvart sjóšunum og breyta skipun ķ stjórnir sjóšanna og innleiša beina kosningu.

Til žess aš bęta stöšu lķfeyrissjóša žį žarf Alžingi aš hękka tryggingafręšilega įvöxtunarkröfu, herša eftirlit meš fjįrfestingarstefnu og įhęttustżringu sjóšanna og greiša fyrir aukinni veršmętasköpun og žar af leišandi hęrri launum.

Žetta snżst aš lokum ekki um stöšu lķfeyrissjóša heldur um ķslenska launžega og žeir eiga einungis hiš besta skiliš!


mbl.is Mešalraunįvöxtun lķfeyrissjóša 2% sķšustu 10 įr
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lįg veršbólga eykur velferš og eflir atvinnu! Veršbólga eyšir og getur ekkert skapaš!

Žaš eru helst tvęr įstęšur fyrir veršbólgu.  Fyrsta įstęšan er aš rķkiš hreinlega lįti sešlabankann prenta peninga en hin įstęšan er lķtiš ašhald ķ śtlįnum, śtlįnabóla.

Žaš eru einnig tvęr įstęšur sem helstar bera įbyrgš į 'góšęrum' og kreppum en žaš eru einmitt 'peningaprentun' og 'śtlįnabóla'.

Veršbólgan veršur vegna žess aš geta hagkerfanna til aš framleiša er takmörkuš og ašlögunarhęfni žeirra einnig.  Hröš aukning eftirspurnar vegna meiri peninga og lįna veldur žvķ aš eftirspurnin eykst hrašar en framboš hagkerfanna.

Óumflżjanleg ašlögun hagkerfisins

Kreppan skellur į vegna žess aš meiri peningar ķ hagkerfunum rugla samskipti markašarins.  Ķ staš žess aš žurfa aš hagręša žį geta sum fyrirtęki(oftast žau sem hafa góš tengsl viš banka) tekiš lįn til aš veita sér forskot ķ samkeppni viš önnur fyrirtęki.  Žau geta bošiš hęrra verš fyrir hrįefni, vinnuafl og jafnvel hęrri vexti.  En žaš į bara viš svo lengi sem žau hafa ašgang aš fjįrmagni į góšum kjörum frį bönkunum.

Žessi fyrirtęki žurfa lķtiš aš hugsa um hagręšingu.  Skortur į fjįrmagni og hįir vextir sem eiga aš stżra framboši og eftirspurn į fjįrmagni žannig aš žaš fari įvallt ķ aršbęrustu verkefnin er ekki lengur til stašar.  Žaš veldur žvķ aš rįšist er ķ fjįrfestingar sem ekki eru aršbęrar og fjįrmagni er sóaš.  Sóunin skeršir lķfskjör, meiri śtlįn geta aldrei bętt fyrir žess sóun.

Žegar fólk įttar sig į žvķ aš góšęriš getur bara haldiš įfram svo lengi sem fyrirtękin hafi nęgan ašgang aš lįnsfé žį kemur hik ķ fjįrfesta.  Žeir vita aš žaš er ekki til endalaust lįnsfé og veršbólgan er aš hękka.  

Žeir verša įhęttufęlnir, krefjast hęrri vaxta og leitast viš aš fęra peningana sķna ķ öruggar fjįrfestingar. 

Žetta veldur žvķ aš góšęriš tekur enda.  Eftir žvķ sem śtlįnabólan fęr aš vara lengur og eftir žvķ sem hśn hefur nįš aš breiša sig śt um heiminn, žvķ verri veršur hin óumflżjanlega ašlögun.

Ętli menn aš halda įfram aš lįna og auka eftirspurn žegar ašlögunin er skollin į žį er mikil hętta į žvķ aš sóunin haldi įfram og kreppan verši raun dżpri.  Einnig er mikil hętta į žvķ aš veršbólgan fari į skriš meš žeim afleišingum aš gjaldmišillinn hrynur.

Žaš er stašreynd aš kreppa kemur ķ kjölfar śtlįnabólu.  Žaš er einnig stašreynd aš kreppa kemur ķ kjölfar veršbólgu. 

Žessi hugmynd um hęrra veršbólgumarkmiš er žvķ alls ekki til žess fallin aš nį markmiši sķnu, sem er aš auka ašlögunarhęfni hagkerfa.  Mitt įlit er aš hśn muni auka sveiflur og jafnvel geta dregiš śr langtķma hagvexti.

Minni langtķma hagvöxtur.

Langtķma hagvöxtur getur veriš minni vegna žess aš veršbólga veldur žvķ aš žeir peningar sem verša til fara ekki ķ vasa allra jafnt.  Sumir fį peningana į undan öšrum og žeirra kaupmįttur veršur žvķ meiri.  Žeir geta leyft sér meira og tekiš sér stęrri sneiš af kökunni.  Žeir verša rķkari į mešan almenningur veršur fįtękari.  Veršbólga žżšir ekki bara aš gjaldmišillinn er aš missa veršgildi sitt heldur aš eignaupptaka og eignatilfęrslur eigi sér staš.  Markašurinn sendir röng skilaboš, fjįrfestar eru ekki lengur veršlaunašir fyrir aršbęrar fjįrfestingar og refsaš fyrri lélegar fjįrfestingar.  Žetta veldur sóun.   Kaupmįttur rżrnar og lķfskjör versna, žó žaš sé ekki sżnilegt į fyrstu stigum veršbólgunnar.

Ķ staš žess aš einblķna į veršbólgumarkmiš žį verša sešlabankar einnig aš horfa til vaxtar śtlįna og draga śr sveiflum į žeim.  Mikill vöxtur śtlįna žżšir aš stošir hagkerfisins veikjast og varnir žess verša minni.

Veršbólgumarkmišiš į žvķ aš vera lįgt og sešlabankar eiga aš nota öll sķn verkfęri til aš halda henni lįgri.  Žjóšir heims žurfa einnig aš auka sameiginlegt ašhald og eftirlit vegna žess aš alžjóšavęšingin hefur gert sešlabönkum aušveldara fyrir aš flytja 'góšęrin' og veršbólguna śt um allan heim.  Žaš eykur óstöšugleika og veikir ekki ašeins hagkerfi heimalandsins heldur einnig hinna.

Veršbólga dregur ekki śr atvinnuleysi!

Aš lokum vil ég benda į aš veršbólga dregur ekki śr atvinnuleysi.  Žetta er misskiliš lögmįl.  Sannleikurinn er aš launalękkun dregur śr atvinnuleysi.  Žaš skilja allir!  Veršbólga dregur bara śr atvinnuleysi svo lengi sem launžegar 'fatta' ekki aš žaš er veriš aš lękka kaup žeirra aš raunvirši(lękka kaupmįtt žess).  Žeir sem halda žessu fram treysta žvķ lķklega aš fólk sé svo vitlaust aš žaš fatti ekki aš žaš er veriš aš lękka kaup žess.  Ég ber meiri viršingu fyrir fólki en aš ég trśi žvķ aš hęgt sé aš blekkja žaš, enda er horft til veršbólgu og breytingu į kaupmętti ķ öllum samningum.

Fólk er ekki vitlaust!

Förum žvķ ekki veršbólguleišina, peningar eru ekki ókeypis.  Veljum öruggan vöxt!


mbl.is Męla meš hęrri veršbólgumarkmišum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

En hvert er framlag įlversins til frekari uppbyggingar?

Góšur fréttamašur sem fengi svona frétt ķ hendurnar myndi spurja hver kostnašur framleišslunnar hefši veriš.

Frį žessu žarf aušvitaš aš draga hrįefni, erlendan vaxtakostnaš, afborganir af erlendum lįnum įsamt öllum öšrum kostnaši sem greiša veršur ķ erlendri mynt.

Žį sjįum viš hvert nettó framlag įlversins er ķ erlendri mynt.

En žaš er ekki bśiš.

Žvķ frį žeirri upphęš žarf svo aš draga frį allan kostnaš ķ erlendri mynt hjį žeim fyrirtękjum sem žjónusta įlveriš og vegna allra žeirra innviša sem byggšir hafa veriš upp af hįlfu hins opinbera(rķkis og sveitarfélaga).  Žar er einnig erlendur vaxtakostnašur, afborganir af erlendum lįnum, hrįefni og annar kostnašur sem draga veršur frį.

Žį loksins er komiši nettó framlag įlversins til samfélagsins.  Že.  sś upphęš sem nota mį til enn frekari atvinnusköpunar og uppbyggingar.

Hvaš er žį mikiš eftir af žessum 74 milljöršum? 


mbl.is Framleiddi įl fyrir 200 milljónir į dag
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Styrking krónunnar er ekki ókeypis

Talaš er um efnahagslegan įvinning af styrkingu krónunnar, jafnvel um 30%, og aš žaš skuli vera forgangsatriši.

Spyrjum okkur:

"Hafa śtflutningsfyrirtęki, t.a.m feršažjónustan, efni į žvķ aš lękka tekjur sķnar um 30%?"

"Sķšasta įr hafa oršiš til fjölmörg störf ķ feršažjónustu og innlendum išnaši vegna žeirrar leišréttingar sem varš į gengi krónunnar.  Höfum viš efni į žvķ aš bęta žessu fólki ķ hóp atvinnulausra?"

Aušvitaš er svariš nei.  Aušvitaš höfum viš ekki efni į aš draga śr hvata śtflutningsfyrirtękja til aš auka śtflutning og um leiš tekjur žjóšarinnar ķ erlendri mynt.

Žaš er lķka augljóst aš um leiš og krónan styrkist žį lękka einnig śtflutningstekjur ķ erlendri mynt žvķ samkeppnishęfni landsins minnkar.  Žaš dregur śr velferš!!  Žaš er vegna žess aš ekkert nema erlendar tekjur sem geta stašiš undir innflutningi og vaxtakostnaši af erlendum lįnum.

Žeas. svo lengi sem landiš getur ekki haldiš įfram aš taka erlend lįn.

Talaš er um aš erlend lįn lękki viš žaš aš krónan styrkist.  Žaš er rangt!  1.000 USD eru 1.000 USD alveg óhįš gengi krónunnar.  Til žess aš borga žessa skuld žį duga ekki krónur heldur žarf USD.  Žaš er ljóst.  -  Afleišingar styrkingar krónunnar eru žęr aš śtflutningstekjur ķ erlendi mynt minnka vegna verri samkeppnishęfni og aš innflutningur eykst vegna žess aš hann veršur ódżrari.  Žvķ veršur minni afgangur af višskiptum viš śtlönd til aš standa undir erlendum skuldum.  Tękifęri til aš greiša erlendar skuldir hrašar nišur eša auka velferš žjóšarinnar į annan hįtt, td. meš žvķ aš afnema gjaldeyrishöftin, verša žvķ ekki ķ boši.

Žaš er žvķ ljóst aš erlendar skuldir 'hverfa' ekki ef krónan styrkist.  Žvert į móti aukast erlendar skuldir ef mišaš er viš tekjur ķ erlendri mynt!  Allt tal um annaš eru sjónhverfingar og til žess geršar aš vekja falsvonir.

Žaš ętti aš vera forgangsverkefni rķkisstjórnarinnar aš halda genginu stöšugu og nota hvert tękifęri sem styrking krónunnar gefur til aš draga śr gjaldeyrishöftunum sem eru aš stórskaša landiš.

Stöšugleiki er naušsynlegur grunnur svo hęgt sé aš endurreisa landiš.

Ętli rķkisstjórnin aš leika sér meš gengiš, rétt eins og sķšustu rķkisstjórnir, sem hefur ķ för meš sér gķfurlegar eignaupptökur og eignatilfęrslur, žį mun žaš augljóslega fresta atvinnuuppbyggingu og žar af leišandi endurreisn landsins.

Réttlęti felst ekki ķ žvķ aš rķkisstjórnin įkveši hvort mašur hafi atvinnu eša ekki.

Réttlęti felst ekki ķ žvķ aš rķkisstjórnin įkveši hvort mašur haldi eignum sķnum eša ekki.

Réttlęti felst ekki ķ žvķ aš rķkisstjórnin įkveši hverjir séu rķkir og hverjir fįtękir.

Vilji fólk aš rķkiš stundi žaš aš leika sér meš gengi krónunnar žį er žaš ekki aš kalla eftir réttlęti.  Žaš er aš kalla eftir forréttindum, sem ekki eru ókeypis, heldur sem ašrir ķ landinu greiša fyrir.


Rķkiš į aš taka erlend lįn innanlands!

Rķkiš getur tekiš 'erlend' lįn hér innanlands.

Žaš er hęgt meš žvķ aš leyfa fólki aš spara erlendan gjaldeyri ķ staš žess aš eyša honum öllum ķ neyslu og utanlandsferšir.

Žar gęti rķkiš kannski fengiš nokkra milljarša.

Ķ staš žess aš vextirnir fęru ķ hendur erlendra lįnadrottna žį fęru žeir ķ hendurnar į innlendum ašilum sem greiša af žeim skatta og nota ķ meiri neyslu og sparnaš.

Hvernig vęri aš hugsa hlutina upp į nżtt?


mbl.is Ķsland enn į athugunarlista
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Um bloggiš

Lúðvík Júlíusson

Höfundur

Lúðvík Júlíusson
Lúðvík Júlíusson

Ég er frjálslyndur jafnaðarmaður og hef m.a. áhuga á stjórn- og efnahagsmálum.  Önnur áhugamál eru lestur, útivist og tilveran.

Ég hvet fólk til þess að skrifa stuttar og hnitmiðaðar athugasemdir.  Kurteisi er kostur.

Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Bloggvinir

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband