Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2012

Eftirįskżringar Daniels Hannans

Įhugaveršar eftirįskżringar į sögunni en žęr eru eins og flestir vita til heimabrśks ķ Bretlandi.

Žaš var ekkert skipulegt viš bankahruniš og fall krónunnar.  Aš halda öšru fram, eins og Daniel Hannan gerir, er eftirįskżring sem engin gögn styšja žegar mįliš er skošaš betur.

Var krónan lįtin falla?  Nei, stjórnvöld geršu allt sem žau gįtu til aš halda henni sterkri, t.d. meš stighękkandi stżrivöxtum, erlendum lįntökum, fastgengi sem dugši ekki nema ķ nokkrar mķnśtur og nś meš gjaldeyrishöftum.  

Var bönkunum leyft aš falla įn žess aš almenningur tęki į sig skuldir?  Nei, setja žurfti fjįrmagn ķ bankana žegar žeir voru endurreistir, setja žurfti grķšarlegar upphęšir ķ Sešlabankann og grķšarlegur halli hefur veriš į fjįrlögum.

Daniel Hannans veit betur en hagsmunir hans eru kannski ekki endilega aš segja sannleikann.


mbl.is „Hver hlęr nśna?“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žorsteinn Mįr višurkennir aš hagnast į höftum

Frétt gęrdagsins sem fór fram hjį flestum var aš Žorteinn Mįr višurkenndi ķ Kastljósinu aš hafa hagnast um 380 milljónir į gjaldeyrishöftunum.

Kaldbakur, félag ķ eigu Samherja, seldi óverštryggt skuldabréf til 10 įra meš 7% vöxtum aš andvirši 2,4 milljarša króna.

Kaupandinn var erlent félag ķ eigu Samherja ķ Las Palmas.

Hiš erlenda félag Samherja fór fjįrfestingaleiš Sešlabankans og keypti žvķ 1,2 milljarša króna į opinbera gengi Sešlabankans og 1,2 milljarša į śtbošsmarkaši Sešlabanakns.  Kaupgengi evrunnar var į žessum tķma 165 krónur en śtbošsgengi 239 krónur.  Ķ staš žess aš greiša 14,5 milljónir evra fyrir skuldabréfin žį greiddi dótturfélag Samherja 12,3 milljónir.  Mismunurinn, 2,3 milljónir evra, er hagnašur fyrir hiš erlenda dóturfélag sem er skattlagšur žar og engin skylda er aš skila žessum hagnaši til landsins.

Rķkisskuldabréf

Ekki nóg meš aš Sešlabankinn hafi ašstošaš Samherja aš hagnast um tępar 400 milljónir į höftunum, heldur eru vextirnir lķka lęgri en bżšst ķslenska rķkinu og mun lęgri en į skuldabréfaflokki sem ķslenska rķkiš gefur śt ķ tengslum viš śtbošsleiš Sešlabankans.

Ķ tengslum viš śtbošsleiš Sešlabankans žį er rķkiš aš gefa śt verštryggš skuldabréf meš 3,00% vöxtum, RIKS 33 0321.  Ef fjįrfestingafélag Samherja hefši viljaš hįmarka eigin hagnaš žį hefši žaš keypt ķ žessum flokki žvķ ķ žessari leiš er hęgt aš greiša aš fullu meš krónum keyptum ķ śtbošsleiš Sešlabankans.  Ef Samherji hefši notaš sömu upphęš evra ķ žessu śtboši žį hefši žaš nęgt til aš kaupa rķkisskuldabréf fyrir 2,9 milljarša og hagnašurinn veriš ca 900 milljónir króna!

Vextirnir

Óverštryggšir vextir į skuldabréfum Kaldbaks eru 7% į mešan įvöxtunarkrafan į rķkisskuldabréfum eru 7,5%.  Samherji er žvķ ekki einungis aš hagnast um 400 milljónir ķ žessu śtboši heldur getur žaš nś fjįrmagnaš sig meš ódżrum hętti og nįš forskoti į samkeppnisašila sķna.

Sišferši

Samherji bęši hagnast um 400 milljónir og nęr aš fjįrmagna fjįrfestingafélag sitt meš hagstęšum hętti ķ samvinnu viš Sešlabanka Ķslands.  Žetta er allt löglegt.

Žetta bżšst ekki öllum samkeppnisašilum Kaldbaks, žetta bżšst ekki öllum fyrirtękjum ķ landinu og žar meš er ekki gętt jafnręši.  Samkeppnismarkašurinn raskast og sóun eykst.  Hagnašur Samherja ķ žessu dęmi žżšir nefnilega ekki aukin velmegun vegna žess aš hann er greiddur af almenningi sem žarf nś aš žola hęrri veršbólgu og vexti.

Frį žvķ aš Sešlabankinn tilkynnti um śtbošsleišina žį hefur gengisvķsitalan 205,46 lękkaš ķ 229,26 og veršbólgan hękkaš śr 3,7% ķ 6,3%.

Žetta veršur aušvitaš aš stöšva sem fyrst.


Spara gjaldeyri? Er žaš ekki fįrįnleg hugmynd?

Ķ rśm tvö įr hef ég spurt žingmenn aš žvķ hvernig standi į žvķ aš almenningur mį eyša gjaldeyri eins og enginn vęri morgundagurinn en ekki spara hann.  Eru ekki gjaldeyrishöft vegna žess aš žaš er skortur į gjaldeyri ķ landinu?

Ég hef meira aš segja spurt hvort žaš sé ekki hęgt aš heimila takmarkašan sparnaš svo almenningur og innlendir fjįrfestar geti lįnaš stóru fyrirtękjunum okkar(Landsvirkjun, Marel, Össur o.s.fr.v.) gjaldeyri ķ staš žess aš žessi fyrirtęki žurfi aš fjįrmagna sig erlendis.  Hagvöxturinn veršur mun sjįlfbęrari ef hann er drifinn įfram af innlendum sparnaši en erlendum.  Er ekki markmišiš aš efla hér sjįlfbęran hagvöxt?

Hvaš segja stušningsmenn haftanna?  Hvers vegna mį ekki spara žann litla gjaldeyri sem viš öflum?


mbl.is Fólk hvatt til eyšslu ķ staš sparnašar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Semja ASĶ og SA um gengi krónunnar?

Gylfi segir:

„Viš erum meš ašra endurskošun kjarasamninga ķ janśar į nęsta įri og žį į veršbólgan aš vera komin nišur ķ 2,5% og gengi krónunnar aš hafa styrkst talsvert, um 13-14%. Ég hef enga trś į aš žaš takist en gerist žetta ekki verša kjarasamningarnir ķ uppnįmi.“

Hvernig geta ASĶ og SA leyft sér aš semja um gengi krónunnar?  Hvernig ętla žessi samtök aš fara aš ef žaš veršur tekin upp evra, ętla žau sér žį aš semja um gengi evrunnar?


mbl.is Veršbólgan mikiš įhyggjuefni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gengi krónunnar eftir 5 įr?

Ef Sešlabankinn er aš kaupa evrur į 239 krónur af fjįrfestum sem hyggjast fjįrfesta til 5 įra, er žį ekki hęgt aš įlykta aš gengi krónunnar gagnvart evrunni verši 239 eftir 5 įr?

Nś kostar evran 167 krónur og žar af leišandi gerir Sešlabankinn rįš fyrir ca 7,4% lękkun krónunnar į įri.

Af žessu er einnig hęgt aš draga žį įlyktun aš Sešlabankinn ętli sér aš létta į aflandskrónunum meš žvķ aš hleypa žeim hęgt śt ķ hagkerfiš ķ formi veršbólgu.

Nś verša alvöru stjórnmįlamenn aš spyrja sig hvort žetta sé rétta leišin.  Žvķ fyrr žvķ betra enda veršur fljótlega mjög erfitt aš draga śr hraša veršbólgunnar sem viršist vera bśin aš koma sér žęginlega fyrir.


mbl.is Evran keypt į 239 krónur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Of mikil markašssjónarmiš!

Ķ fréttinni segir:

"Hann[Jón Bjarnason] sagšist telja aš frumvarpiš gengi alltof langt ķ įtt til markašssjónarmiša"

Žetta er mögnuš yfirlżsing hjį Jóni Bjarnasyni.  Žegar hann var sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra žį śtbjó Matķs fyrir hann skżrslu um bętta nżtingu sjįvarafla(fylgir meš).  Žar kemur fram aš markašurinn sé aš skila śtgeršar- og sjómönnum hęrra verši en bein višskipti žar sem veršiš er įkvešiš af Veršlagsstofu skiptaveršs.

  Magn (tonn) Veršmęti (millj. Kr)
 Mešalverš (kr/kg)
 Til vinnslu innanlands (bein višskipti)
 86.824 16.101

 185

 Ķ gįma til śtflutnings
 7.627 2.356 309
 Sjófryst (til śtflutnings)
 28.855 7.198 249
 Sjófryst (til endurvinnslu innanlands)
 1.147 197 172
 Į markaš (ķ gįma til śtflutnings)
 736 186 252
 Į markaš (til vinnslu innanlands) 22.492 5.512 245
    213


Eins og taflan sżnir žį fékkst hęst verš fyrir žorsk meš žvķ aš flytja hann śt ķ gįmum.  Nišurstaša skżrslunnar hefši įtt aš vera sś aš flytja meira śt ķ gįmum og lįta allan fisk į markaš.  Ķ stašinn varš nišurstašan sś aš skylda frystitogara aš koma meš hausa og slóg ķ land sem er mun kostnašarsamara en einfaldlega aš leyfa markašinum aš rįša.

Ef žorskur sem fór ķ vinnslu hér innanlands ķ beinum višskiptum hefši fariš ķ gegnum markaši žį hefši fengist 5,2 milljöršum hęrra verš fyrir hann og skattar til hins opinbera į nišurskuršartķmum hefšu veriš hęrri.

Ef Jón Bjarnason hefši lagt Veršlagsstofuna nišur eša breytt višmišunum žannig aš uppgjörsverš hefšu veriš nęr markašsverši žį hefši hann aflaš rķkinu gķfurlegra skatttekna sem hefši dregiš śr nišurskurši ķ velferšarkerfinu.  En nei, hann treysti į handstżringu, og meš žvķ hefur hann stušlaš aš lęgri skatttekjum ķ rķkissjóš og jafnvel lęgri gjaldeyristekjum, eins og kom fram ķ Kastljósi ķ gęrkvöldi.

Er ekki einmitt kominn tķmi til aš gefa markašinum meira svigrśm?

Hér er tafla yfir mešalverš ķ janśar 2012(tekiš af vef Veršlagsstofu):

ver_lagsstofa_ver_i_januar_2012.jpg

Hér sést vel hversu miklu hęrra veršiš er į mörkušum.  Žaš er löngu tķmabęrt aš žetta sé lagfęrt enda hljóta śtgeršarmenn aš vera į žeirri skošun aš markašurinn sé betur til žess fallinn aš leysa hagfręši- og višskiptaleg višfangsefni en stjórnmįla- og embęttismenn.


mbl.is Styšur frumvarpiš ekki óbreytt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Löglegt en sišlaust?

Ég skildi umfjöllun Kastljóss į žann hįtt aš ekkert ólöglegt hefši veriš um aš vera en aš óešlilegt sé aš kaupa fiskinn af sjįlfum sér og selja įfram į verši sem skiptastofa veršlagsnefndar setur.

Žaš veršur įhugavert aš fylgjast meš žessu mįli og žį sérstaklega um framtķš Veršlagsstofu.

- - - -

Ég sendi eftirfarandi tölvupóst į žingmann sķšasta sumar (16.7.2011) sem komiš var įfram til fleiri žingmanna:

ég sendi žér žetta stutta e-mail vegna afslįttar sem rķkiš gefur sjįvarśtvegsfyrirtękjum. Veistu hvernig žetta er fęrt ķ bękurnar?

Eins og sést į mešfylgjandi skjali(bls. 2) žį var markašsverš į žorski 250 kr/kg į įrinu 2008. Į sama tķma komust fyrirtęki upp meš aš kaupa žorsk af sjįlfum sér undir markašsverši!! Veršiš ķ žessum višskiptum var 170 til 185 kr/kg. Hér er rķkiš aš gefa afslįtt af tekjuskatti! Ef fiskurinn hefši veriš settur į markaš žį hefši fengist hęrra verš fyrir hann. Sjómenn fengiš hęrra kaup og rķkiš hefši fengiš hęrri tekjuskatt.

Žorskur sem fór til vinnslu ķ beinum višskiptum nam 86.824 tonnum og var veršiš į žessum žorski 60 kr/kg undir markašsverši. Žaš žżšir aš ekki var greiddur tekjuskattur af 5.209.440.000 krónum.

Žorskur sem var frystur į sjó og fór til vinnslu hér innanlands nam 1.147 tonnum og var veršiš į žessum žorski 73 kr/kg undir markašsverši. Žaš žżšir aš ekki var greiddur tekjuskattur af 83.731.000 krónum.

Žetta eru kannski lįgar upphęšir ķ žķnum huga en žś veršur aš hafa ķ huga aš žessar upphęšir bera fullan skatt žvķ bśiš er aš nżta skattafslįttinn. Žess vegna er naušsynlegt aš skoša hvort śtgeršir meš eigin vinnslu verši lįtnar borga sjómönnum laun og rķkinu skatt mišaš viš markašsverš. Mišaš viš aš greiddur sé 28.8% tekjuskattur žį myndi žetta skila 1,5 milljöršum ķ rķkiskassann. Žetta myndi einnig skila sér til sveitarfélaganna.

Žetta žyrfti aušvitaš aš vera fęrt sem "styrkur" ķ bókhald fyrirtękjanna og rķkisins ef bókhaldiš į aš gefa réttar upplżsingar.

Er žetta eitthvaš sem hefur veriš skošaš?


mbl.is Talin hafa selt afuršir į undirverši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hvar endar žetta?

Hvar endar žetta?  Heima hjį okkur?

Žetta er mjög įhugavert mįl og ég giska į aš Samherji sé aš kaupa af sér fiskinn erlendis į lęgra verši(undir markašsverši) og selji hann sķšan įfram į hęrra verši(markašsverši).  Mismunurinn eru fjįrmagnstekjur sem hęgt er aš sleppa undan skilaskyldu meš löglegum hętti.

En žetta eru bara vangaveltur og žaš veršur įhugavert aš vita hvert tilefniš er.

Ég hef ķ langan tķma reynt aš fį Sešlabankann og Alžingismenn til aš breyta lögunum(fyrst reglunum) um gjaldeyrismįl į žann veg aš fjįrmagnstekjur sleppi ekki sjįlfkrafa undan skilaskyldu og aš Sešlabankinn žurfi aš vega og meta hvert tilfelli fyrir sig.  Žar meš er jafnręši aukiš og undanskotum fękkaš.

Svo er alltaf hęgt aš velta žvķ fyrir sér hvort žaš sé tilviljun aš žetta gerist degi eftir aš nż frumvörp um fiskveišistjórnun eru lögš fram.  Er veriš aš skaša mįlstaš LĶŚ meš žvķ aš saka eitt stęrsta śtgeršarfyrirtękiš um lögbrot og įrįs į tilverurétt žjóšarinnar?

- - - - -

Eftir Kastljósumręšuna žį er ljóst aš Samherji var ekki aš selja sjįlfu sér fiskinn undir markašsverši heldur į verši sem Veršlagsstofa skiptaveršs hefur gefiš śt aš sé ķ lagi.  Ķ fljótu bragši sżnist mér aš engin lög hafi veriš brotin, hvorki um uppgjör viš sjómenn né gjaldeyrishöft.


mbl.is Hśsleit hjį Samherja
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gjaldeyrishöft eru eins og eiturlyf

Gjaldeyrishöft eru eins og eiturlyf.

"Mįr var žessu ekki sammįla. Hann sagši žaš ekki góša lausn aš taka skellinn og halda svo įfram. Žaš žyrfti aš milda įhrifin"

Žaš er aldrei rétti tķminn til aš hętta į eiturlyfjum. Spyrjiš bara dķlerinn.


Prófum aš tala krónuna upp!!

Hvernig vęri aš tala krónuna aftur upp?  Žaš gekk svo fjįri vel į įrunum fyrir hrun.  Žegar umheimurinn komst aš žvķ aš krónan vęri miklu minna virši en žeir héldu žį féll krónan ekki nema um 100%.

En getum viš ekki bara lofaš aš segja engum sannleikann um krónuna ķ žetta skipti? 


mbl.is Veriš aš tala nišur gengi krónunnar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Lúðvík Júlíusson

Höfundur

Lúðvík Júlíusson
Lúðvík Júlíusson

Ég er frjálslyndur jafnaðarmaður og hef m.a. áhuga á stjórn- og efnahagsmálum.  Önnur áhugamál eru lestur, útivist og tilveran.

Ég hvet fólk til þess að skrifa stuttar og hnitmiðaðar athugasemdir.  Kurteisi er kostur.

Jślķ 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Bloggvinir

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband