Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2013

"Litlu neyšarlögin" og umręšustķll "jafnašarmanna"

Žaš er ekki oft sem félagar ķ Samfylkingunni opna fyrir umręšur um verk rķkisstjórnarinnar en žaš gerši Vilhjįlmur Žorsteinsson ķ fyrradag(fimmtudaginn 25. aprķl 2013) žegar hann skrifaši greinina "Um snjóhengju og stefnu".

Vilhjįlmur Žorsteinsson veršur rökžrota ķ lokin og leyfir mér ekki aš svara einkennilegum fullyršingum sem hann setur fram.  Žaš veršur seint tališ drengilegt og alls ekki ķ anda žeirrar samręšustjórnmįla sem Samfylkingin segist standa fyrir.  Žetta sżnir lķka vel hvers vegna félagshyggjuöflin eru sundruš.  Ķ staš žess aš ręša mįlin og komast aš mįlefnalegri nišurstöšu, eins og stjórnmįl eiga aš snśast um, žį hefur forystan myndaš sér skošun og žeir sem ekki eru sammįla henni eru stimplašir "óvinir".
 
Athugasemdin sem hann vill ekki birta er:
Sęll Vilhjįlmur,
takk fyrir aš hrekja ekki eitt einasta atriši og benda sķšan į įkvöršun sem įtti ašeins aš standa ķ nokkra mįnuši. Žaš sżnir vel hversu léleg öll įkvaršanataka var į žessum tķma og hefur veriš hingaš til v
aršandi gjaldeyrishöftin.

Ķ mķnum huga er žetta mjög einfalt. Stjórnaržingmenn svįfu į veršinum įriš 2011 og veittu undanžįgur sem žurfti aš afnema meš “litlu neyšarlögunum” ķ mars 2012 og undarlegt aš tala um kjark ķ žessu samhengi.

Žetta er gott dęmi um lélega įkvaršanatöku og ętti aš vera kennslubókarefni.

Ég ętla ekki aš fara aš tala um “Davķšsheilkenniš” hér en ķ stašinn ętla ég aš benda žér į tvęr góšar greinar:

Ein um Groupthink:
http://www.psysr.org/about/pubs_resources/groupthink%20overview.htm

Önnur um spillingu og afsakanir fyrir lélegum(sišlausum) įkvöršunum:
http://www.econ.upf.edu/~lemenestrel/IMG/pdf/anand_et_al._ame_2004.pdf

Bestu kvešjur,
Lśšvķk
 
Žingmenn og rįšherrar Samfylkingarinnar hafa stašiš žétt ķ vörninni gegn öllum breytingum sem ég hef lagt til um aukinn jöfnuš ķ anda jafnašarmanna, žrįtt fyrir žaš hef ég nįš miklum įrangri ķ barįttunni fyrir jöfnuši ķ śtfęrslu og framkvęmd gjaldeyrishaftanna. Sķšast var mér sagt aš höfša mįl žvķ flokkurinn vęri ekki til umręšu um hugsjónir jafnašarmanna. Ég fer meš žetta ķ kjörklefann į morgun.
 
Hvaša įrangri hef ég nįš?:
  • Sešlabankinn veitir nś undanžįgur og višurkennir žar sem aš staša ašila sé ólķk og aš tekjulįgir hafi ekki sama svigrśm og tekjuhįir.  Meš öšrum oršum žį séu undanžįgur lögfestar meš stöšu tekjuhįrra ķ huga og aš aušvelda žeim aš lifa meš höftunum.
  • Sešlabankinn hefur afnumiš bann viš gjaldeyriskaupum innlendra ašila til aš standa undir framfęrslu fjölskyldu sem bśsett er erlendis.
  • Sešlabankinn hefur afnumiš undanžįgur sem gögnušust žeim tekjuhęstu(t.d. ķ mars 2012), en ég hef frį upphafi veriš andsnśinn lögfestum undanžįgum sem žessum.
  • Sešlabankinn hefur stašfest meš breytingum į lögum aš erlendir ašilar sem hingaš koma ķ skamman tķma mega taka tekjur sķnar meš sér žegar žeir fara aftur heim.  Įšur var žetta bannaš žrįtt fyrir aš leišbeiningar į opinberum heimasķšum segšu annaš.
  • Sešlabankinn hefur dregiš śr žįtttökutakmörkunum ķ Fjįrfestingaleišinni.  Ķ fyrstu žurfti 500.000 evrur til aš taka žįtt en nś eru žaš ašeins 25.000 evrur til aš kaupa rķkiskuldabréf en 10.000 evrur til annarrar fjįrfestingar.
  • Sešlabankinn hefur tekiš upp eyšublöš vegna undanžįguumsókna.
  • Sešlabankinn veitir nś betri upplżsingar og leišbeiningar. 
Sumum kann aš finnast žetta lķtiš og ómerkilegt... en žį verš ég aš spyrja į móti hvers vegna žetta žurfti svona mikil įtök?  Hvers vegna var ekki hęgt aš gera žetta meš žingmönnum ķ stašinn fyrir į móti žeim?
 
Hvers vegna eru žingmenn į móti ofangreindu? 
 
Einn žingmašur sagši mér aš hann vęri į móti žvķ aš gera höftin "žęgileg" žvķ žį myndi fólk hętta aš berjast fyrir afnįmi žeirra.  Į móti spurši ég hann hvers vegna hann gerši ekki höftin jafn óžęgileg fyrri tekju- og eignahįa ašila ķ stašinn fyrir aš rįšast į litla manninn.  Žingmašur flokks sem kennir sig viš jöfnuš og félagshyggju svaraši engu en andstęšing var hann bśinn aš finna sér.

20 įra tvist Frosta og Framsóknarflokksins

Ef žaš eiga ekki aš vera nein žensluhvetjandi įhrif af žessari skuldaleišréttingu žį aukast ekki tekjur rķkissjóšs en į sama tķma vilja Framsóknarmenn aš rķkissjóšur įbyrgist 200 milljarša gagnvart lįnastofnunum.

1) Ef lįnastofnanir fį enga vexti af žessu lįni sem žęr veita rķkissjóši žį eru žęr aš gefa 100 milljarša króna afslįtt. Rķkiš įbyrgist Ķbśšalįnasjóš og greišir žaš sem upp į vantar hjį lķfeyrissjóšunum žannig aš žetta mun aldrei skila sér nema aš hluta ķ rķkissjóš.

2) Ef lįnastofnanir fara fram į vexti t.d. 7% vexti žį mun žetta lįn kosta rķkissjóš 147 milljarša króna ķ auknum vaxtakostnaši į nęstu 20 įrum.

3) Ef lįnastofnanirnar vilja 4% vexti auk verštryggingar žį mun žetta kosta rķkissjóš rśma 200 milljarša ķ auknum śtgjöldum į nęstu 20 įrum.

Hafiš žaš ķ huga į mešan žiš spįiš ķ žessum tölum aš tekjur rķkissjóšs munu ekki aukast vegna žess aš žaš veršur engin žensla og žar af leišandi engin tekjuaukning.

Žaš er žvķ nokkuš ljóst aš žaš eru skattgreišendur sem į endanum borga brśsann og aš rķkissjóšur mun hękka skatta sem nemur įhrifum skuldaleišréttingarinnar žar af leišandi verša engin žensluįhrif. Įvinningur almennings veršur žvķ enginn žrįtt fyrir žessar miklu hreyfingar į fjįrmagni ķ kerfinu.

Hvaš veršur um hagnaš rķkisins vegna samninga viš kröfuhafa? Žęr krónur eru fastar į bak viš gjaldeyrishöft. Ef žęr krónur verša settar ķ umferš, alveg sama hversu langan tķma žaš hefur, žį mun žaš auka veršbólgu. Til aš draga śr veršbólgu hękkar Sešlabankinn vexti til aš draga śr śtlįnum og krónum ķ umferš. Žaš er žvķ alveg sama hvernig "hagnašurinn" veršur settur śt ķ veltuna aš Sešlabankinn mun alltaf soga hann aftur śr umferš og draga žar meš śr žensluįhrifunum.

Best vęri ef Sešlabankinn myndi einfaldlega taka žennan hagnaš og žęr krónur sem hann kaupir af žrotabśunum śr umferš.

Meint snilld marslaganna

Björn Valur Gķslason reynir enn og aftur aš gera sig aš hetju vegna marslaganna svoköllušu, en žaš voru breytingar į lögum um gjaldeyrismįl žar sem undanžįgur sem veittar höfšu veriš voru afnumdar.

Ég skrifaši žessa athugasemd viš fęrsluna hans:

 

Björn Valur, žetta fer aš verša svolķtiš hallęrislegt aš reyna aš gera marslögin aš einhverri snilld.  Žau voru žvert į móti fyrst og fremst til aš lagfęra ykkar eigin klaufamistök og vanrękslu.

Sumariš 2011 žį var lagt frumvarp um lögfestingu gjaldeyrishafta meš žeim undanžįgum sem voru ķ reglum Sešlabankans, en aš auki voru veittar nokkrar nżjar.  Ķ frumvarpinu žį var lagt til aš lögfest vęri aš žrotabśin vęru undanžegin gjaldeyrishöftunum.  Įrni Pįll Įrnason lagši žaš til, Helgi Hjörvar og nefndarmenn śr röšum stjórnaržingmanna sįu ekkert athugavert viš žaš og žś įsamt meirihluta greiddir atkvęši meš žvķ aš veita žrotabśunum undanžįgu.

http://www.althingi.is/dba-bin/atkvgr.pl?nnafnak=45323

"Lögašili, sem Fjįrmįlaeftirlitiš hefur tekiš viš yfirrįšum yfir meš žvķ aš skipa honum skilanefnd eša brįšabirgšastjórn, og lögašili, sem hérašsdómari hefur skipaš slitastjórn samkvęmt lögum nr. 161/2002, eru undanžegnir 2. mgr. 13. gr. b, 13. gr. e, 1. mgr. 13. gr. f, 13. gr. g, 13. gr. h og 13. gr. l."

Meš veitingu undanžįgunnar greiddi mešal annars Björn Valur Gķslason.

Ķ mars 2012 žegar stefndi ķ óefni žį kom Alžingi saman ķ flżti til aš afnema žessa undanžįgu sem žś greiddir atkvęši žitt!

Vissir žś ekki hvaša undanžįgur žś varst aš samžykkja įriš 2011 og höfšu veriš ķ gildi fram aš žeim tķma?

Einnig tölušu Įrni Pįll Įrnason og Helgi Hjörvar um svikamillur og glufur ķ gjaldeyrishöftunum.

Įrni Pįll: http://www.visir.is/stiflugardar-a-floti---um-gagnslitil-og-storskadleg-gjaldeyrishoft/article/2012704109953

"Fyrir einn kerfislęgan leka af žessu tagi var lokaš meš lagabreytingum fyrir nokkrum vikum, žegar stöšvuš var svikamylla meš stutt ķbśšabréf, sem nżtt höfšu veriš til aš koma milljöršum króna śt fyrir höft."

Helgi Hjörvar: http://www.althingi.is/altext/raeda/140/rad20120312T175303.html

"..bregšast viš  įkvešnum leka.."
"..smugum į žeim og heimilt hefur veriš aš flytja afborganir af skuldabréfum įsamt meš vaxtatekjum śr landi."
"Hętta er į žvķ aš ef löggjafinn bregst ekki viš og žéttir fyrir žessa glufu."

Žaš sem Įrni Pįll og Helgi Hjörvar kalla glufur, svikamyllu og leka var undanžįga sem Įrni Pįll sjįlfur lagši til aš yrši veitt og sem Helgi Hjörvar įsamt meirihluta stjórnaržingmanna ķ efnahags- og višskiptanefnd sįu ekkert athugavert viš.

Ķ frumvarpinu segir:
"Fjįrmagnshreyfingar į milli landa vegna greišslu į vöxtum, veršbótum, arši og samningsbundnum afborgunum eru undanžegnar reglum žessum"

Glufan, svikamyllan og lekinn eru undanžįgan vegna veršbóta og afborgana.

Meš žessari glufu og svikamyllu greiddi mešal annars Björn Valur Gķslason atkvęši sitt.

http://www.althingi.is/dba-bin/atkvgr.pl?nnafnak=45323

Ķ mars 2012 var žessari undanžįgu breytt:http://www.althingi.is/altext/stjt/2012.017.html

"Žrįtt fyrir 1. mgr. skulu afborganir og veršbętur af höfušstól skuldabréfa ekki undanžegnar bannįkvęši 2. og 3. mgr. 13. gr. c."

Gegn veitingu žessara undanžįga greiddi Framsóknarflokkurinn og Sjįlfstęšisflokkurinn atkvęši sitt, žar meš eru žeir ekkert skuldbundnir viš aš skera ykkur śr snörunni.

Björn Valur, hęttiš nś aš bulla um marslögin.


Hvenęr eru lög brotin og hvenęr er žaš refsivert?

Samkvęmt lögum um gjaldeyrismįl(gjaldeyrishöftunum) žį žarf einstaklingur sem finnur 1 evrucent į götunni(hvort sem žaš er hér į landi eša erlendis) aš skila henni ķ innlendan višskiptabanka innan 3ja vikna.  Geri hann žaš ekki žį er žaš lögbrot.  Ok.  Mörgum žarf aš finnast žetta kjįnalegt en segjum aš upphęšin sé 1 evra, žyrfti žį aš skila henni ķ banka?  Ok.. kannski eru žaš enn of lįg mörk, en getur fólk sagt hvenęr upphęšin er oršin žaš hį aš žaš ętti aš skila henni ķ banka?  Vęru žaš 10 evrur? 20 evrur? 100 evrur eša 1000 evrur?

Segir žaš okkur ekki svolķtiš um lögin aš žaš žurfi aš nota tilfinningar, huglęgt mat og smekk viš aš tślka žau?

Fólk hefur fariš ķ bošsferšir til Brussel ķ boši ESB til aš kynna sér Sambandiš.  ESB hefur greitt dagpeninga, oftast ķ sešlum, til bošsgesta.  Lögin segja aš žennan pening megi ekki nota ķ feršinni heldur žurfi aš skila honum ķ innlenda bankastofnun innan 3ja vikna.  Ķ žessum tilvikum er um aš ręša ca 120-240 evrur, ef til vill meira.

Hér er um skżrt lögbrot aš ręša.

Į aš refsa fólki fyrir brotiš?

Hvaš gerir brot Samherja verri?

Er žaš tilfinningin sem segir žaš?

Ķ öllum venjulegum frjįlslyndum lżšręšisrķkjum vęru skżr skil į milli žess sem er löglegt og žess sem er ólöglegt en einhvern veginn hafa žingmenn engan įhuga į žvķ.  Lķklega vegna žess aš tękifęri til gešžóttaįkvaršana eru miklu meira eftir žvķ sem grįa svęšiš er stęrra.


mbl.is Segja mįliš byggt į rangfęrslum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eignir žrotabśa og lękkun skulda

Mikiš er nś rętt um aš nota eignir žrotabśa hinna föllnu banka til aš lękka skuldir almennings.

Ég hef ekki séš nįkvęma śtfęrslu į žessari leiš og žį sérstaklega hvernig į aš taka į neikvęšum  afleišingum hennar sem, mešal annars, er mikil žensla sem getur leitt af sér mikla veršbólgu og gengisfall.  Ef žaš veršur ekki tekiš į afleišingunum žį munu skuldarar enda ķ sömu stöšu og fyrir
skuldalękkunina.  Žess vegna er mikilvęgt aš skoša mįliš frį upphafi til enda.

Frišrik Mįr Baldursson hefur skošaš žetta svolķtiš og bent bęši į tękifęri og hęttur.  Hann hefur hins vegar ekki veriš aš boša žessa leiš og žvķ fer hann ekki ķ nįkvęmar śtfęrslur.

Frosti Sigurjónsson var Ķ bķtinu į Bylgjunni ķ morgun žar sem hann śtskżrši hvernig hann sęi žetta gerast.  Hann segir aš vogunarsjóšir hafi keypt skuldir bankanna meš miklum afslętti, aš veršmęti žeirra hafi sķšan hękkaš mikiš og aš sjóširnir hafi alltaf bśist viš žvķ aš žurfa aš semja viš stjórnvöld til aš koma eignunum śt.  Aš lokum segir hann aš ef vogunarsjóširnir sżni ekki samningsvilja aš žį eigi rķkiš aš leggja į 2% eignaskatt į žrotabśin sem myndi skila 50 milljöršum į įri og aš žį peninga
eigi aš nota til aš lękka skuldir. 

Samningsstaša stjórnvalda

Sagt er aš meš lögum sem sett voru ķ mars 2012 aš žį hafi samningsstaša Ķslands gagnvart kröfuhöfunum styrkst.  Ég sé žvķ mišur ekki hvernig žaš į aš vera. Nś ganga kröfurnar kaupum og sölum į erlendum mörkušum og į milli vogunarsjóša og žvķ geta kröfuhafar breytt kröfum sķnum ķ žrotabśiš ķ gjaldeyri meš žvķ einfaldlega aš selja kröfurnar žeim sem hafa įhuga į aš kaupa žęr.  Žannig geta sjóširnir breytt kröfunum ķ evrur, dollara eša hvaša erlendu mynt sem er.  Ef eignir žrotabśanna aukast žį eykst veršmęta krafnanna og veršmęti ķ erlendri mynt lķka.  Žannig komast peningarnir aušveldlega "śr landi" žó svo aš engir peningar hafi veriš fluttir śr landi.

Žaš sem gęti styrkt samningsstöšu stjórnvalda vęri eignaskattur į žrotabśin.

Gjaldeyrishöft og afnįm žeirra

Hafa veršur ķ huga aš ķ landinu eru gjaldeyrishöft til žess aš draga śr neikvęšum žrżstingi į krónuna.  Vęru gjaldeyrishöftin afnumin halda svartsżnustu menn žvķ fram aš krónan muni lękka grķšarlega og erlend skuldabyrši sliga landiš į mešan bjartsżnustu menn segja aš krónan muni eitthvaš sķga en sķšan styrkjast aftur og verša sterkari.  Lķklega er sannleikurinn einhvers stašar žarna į milli.

Žaš er naušsynlegt aš taka tillit til žess aš ef kröfur erlendra ašila į föllnu bankanna ķ ķslenskum krónum nema 432 milljöršum króna(2,8 milljaršar evra) aš žį munu žęr lękka ef krónan fellur viš śtstreymi žeirra.  Ef krónan fellur t.d. śr 155 krónum fyrir hverja evru ķ 210 krónur žį munu ekki 2,8 milljaršar evra hverfa śr landi heldur 2 milljaršar evra.  Žannig munu erlendar skuldir lękka um 800 milljónir evra(ca 27%).  Gengisfall er žvķ ekki neikvętt į mešan skuldir streyma  śr landi.  Ķ žessu tilfelli žį hagnast žeir ašilar sem koma meš gjaldeyri til landsins og skipta honum ķ ķslenskar krónur.  Mišaš viš mögulegan įvinning žį er hęgt aš bśast viš töluveršu innstreymi gjaldeyris viš afnįm hafta.

Samningar viš kröfuhafa og skuldalękkun

Mišaš viš aš kröfur ķ ķslenskum krónum eru 432 milljaršar žį get ég ekki séš aš afslįttur vegna samninga viš kröfuhafa snśist um hęrri upphęš.  Ég miša viš aš kröfuhafar gefi 50% afslįtt af kröfum sķnum ķ samningum viš stjórnvöld og fįi 1,4 milljarš evra fyrir kröfur sķnar.

Žaš sem gerast į viš skuldalękkun er aš skuldir einstaklinga munu lękka og aukin velta
mun leiša af sér aukinn hagvöxt.

Svišsmynd 1 - Skuldalękkun

Skošum nįnar hvaš mun gerast:

  • Kröfuhafar veita afslįtt af kröfum sķnum og Sešlabankinn hagnast um 200 milljarša króna.
  • Sešlabankinn į nś 432 milljarša sem hann hefur keypt fyrir 1,4 milljarš evra.
  • Sešlabankinn notar hagnašinn til aš lękka skuldir einstaklinga og heimila.
  • Bankar fį aukiš lausafé sem hęgt er aš lįna śt en ašrir fį aukiš rįšstöfunarfé.
  • Bankar lįna śt hiš nżja fé og einstaklingar nżta sér aukiš rįšstöfunarfé ķ neyslu.
  • Velta ķ landinu eykst og žaš lķtur śt fyrir aš nżtt góšęri sé hafiš.
  • Fjįrfestingar aukast og bjartsżni er mikil.

Nś sķgur į ógęfuhlišina:

  • Aukin velta og neysla eykur eftirspurn eftir gjaldeyri og žvķ lękkar krónan og innfluttar
    vörur verša dżrari ķ verši.
  • Veršbólga eykst og rįšstöfunarfé einstaklinga rżrnar aš raunvirši.
  • Sešlabankinn hękkar
    vexti til aš draga śr veršbólgunni og nż śtlįn dragast saman.
  • Hęrri vextir gera
    fjįrfestingar óaršbęrar, fyrirtęki verša gjaldžrota og fjįrfestingar sem rįšist
    hefur veriš ķ eru ekki klįrašar. 
    Atvinnuleysi eykst.

Aš lokum er hagkerfiš bśiš aš fara ķ gegnum heila lįnabólu meš öllum žeim neikvęšu afleišingum sem hśn hefur, mešal annars, veršbólga, eignaupptaka, eignatilfęrsla og aukin erlend skuldsetning.

Hvernig getur žetta gerst?  Svariš er einfalt.  Kröfur ķ žrotabśin eru rękilega festar į bak
viš gjaldeyrishöft.  Žegar Sešlabankinn notar hagnašinn af samningum viš kröfuhafana žį til aš lękka skuldir žį eru peningarnir ekki lengur festir bak viš höft heldur hellast śt ķ eftirspurn eftir gjaldeyri og neyslu.  Skuldalękkun meš žessum hętti hefur žvķ sömu įhrif og afnįm gjaldeyrishafta.

Sešlabankinn getur aukiš bindiskyldu og hękkaš vexti ķ upphafi en žį mun žaš vera gert til
žess aš draga śr śtlįnum og eftirspurn. Ef skuldalękkunin į ekki aš hafa įhrif žį munu žeir sem fį skuldalękkun fį hafa aukiš fé til rįšstöfunar en žeir sem fį ekkert munu hafa minna.  Nettó įhrifin vęru žvķ engin önnur en žau aš grķšarleg eignatilfęrsla mun hafa įtt sér staš til žeirra sem fį skuldalękkun frį žeim sem fį litla eša enga skuldalękkun.


Svišsmynd 2 - Sešlabankinn tekur krónurnar śr umferš

Skošum nįnar hvaš gerist ef Sešlabankinn tekur krónurnar śr umferš.

  • Kröfuhafar veita afslįtt af kröfum sķnum og Sešlabankinn hagnast um 200 milljarša króna.
  • Sešlabankinn į nś 432 milljarša króna sem hann hefur keypt fyrir 1,4 milljarš evra.
  • Sešlabankinn įkvešur aš setja peningana ekki aftur ķ umferš.
  • Įhrifin eru minni snjóhengja, lęgri erlendar skuldir og möguleiki į afnįmi
    hafta sem skilar sér ķ auknum fjįrfestingum og hagvexti
    .

Hvor leišin er betri?  Leiš 2

Hvor leišin er betri?  Er betra aš śtdeila peningum og afnema höft meš veršbólguleiš(Leiš 1) eša aš fara leiš sem flżtir fyrir afnįmi hafta įn veršbólgu sem skilar sér ķ sjįlfbęrri fjįrfestingu og
hagvexti(Leiš 2)?  Ég held aš flestir séu sammįla žvķ aš betra sé aš fara leiš 2 žó hśn taki lengri tķma.  Leiš 2 skilar sér einnig ķ lęgri skuldum žvķ aš žegar tekjur aukast žį lękka skuldir hlutfallslega, hęrri tekjur rķkissjóšs munu einnig auka svigrśm stjórnvalda til aš męta žeim sem eru ķ slęmum mįlum
meš auknum bótum eša annarri ašstoš.


Eigum viš ekki aš taka skynsemina į žetta?


Stolnar fjašrir Björns Vals

Björn Valur Gķslason segir marslögin frį 2012 vera mikilvęgustu lagasetningu frį hruni.

Flestir ęttu aš vita aš lagasetningin hafši stuttan fyrirvara og sżndu fyrst og fremst mistök meirihluta Alžingis sem lögfesti undanžįgu til žrotabśa föllnu bankanna haustiš 2011.  Žetta var žvķ undanhald meirihluta Alžingis frekar en eitthvaš meistarabragš.

Ég skrifaši eftirfarandi athugasemd viš fęrslu Björns Vals:

Björn Valur, žetta er žvķ mišur ekki rétt hjį žér.

 Žegar gjaldeyrishöftin voru fest ķ lög haustiš 2011 aš frumkvęši Įrna Pįls Įrnasonar, žįverandi efnahags- og višskiptarįšherra, žį greiddi meirihluti Alžingis meš žvķ aš veita žrotabśum föllnu bankanna undanžįgu frį žeim.

Alžingi veitti žessar undanžįgur įn žess aš įhrif žeirra į stöšugleika į gengis- og peningamįl hefšu veriš könnuš og sżnir žaš gķfurlegt kęruleysi af hįlfu meirihluta Alžingis og žeirra žingmanna sem žęr samžykktu.

Žann 11. jśnķ 2011 samžykkti Alžingi(aš žér meštöldum) aš framlengja heimild Sešlabankans til aš setja reglur um gjaldeyrismįl(gjaldeyrishöft(http://www.althingi.is/dba-bin/atkvgr.pl?nnafnak=45007)) žar sem stóš mešal annars:

„Efnahags- og skattanefnd mun įšur en nefndafundir og žingfundir hefjast ķ september óska eftir lagalegri og hagfręšilegri... śttekt į frumvarpi rįšherra og einstökum greinum žess.“( http://www.althingi.is/altext/139/s/1750.html)

Žetta var augljóslega ekki gert og grķšarlegt kęruleysi og vanręksla aš sjį ekki til žess aš gerš vęri hagfręšileg śttekt.

Sķšar žegar kom ķ ljós aš žessar undanžįgur įsamt öšrum sem veittar voru ógnušu stöšugleika ķ gengis- og peningamįlum žį kom Alžingi saman ķ flżti eftir lokun markaša og felldi śr gildi eša breytti undanžįgunum.

Sem dęmi um žaš hversu lķtiš žingmenn og rįšherrar vita um lögin sem sett voru haustiš 2011 og sķšan žegar žeim var breytt ķ mars 2012:

http://ludvikjuliusson.blog.is/blog/ludvikjuliusson/entry/1277478/
http://ludvikjuliusson.blog.is/blog/ludvikjuliusson/entry/1258992/

Žeir sem greiddu atkvęši meš žvķ aš veita žrotabśunum undanžįgu haustiš 2011 voru(http://www.althingi.is/dba-bin/atkvgr.pl?nnafnak=45323):

Atli Gķslason, Įlfheišur Ingadóttir, Įrni Pįll Įrnason, Įrni Žór Siguršsson, Įsta R. Jóhannesdóttir, Birgitta Jónsdóttir, Björgvin G. Siguršsson, Björn Valur Gķslason, Davķš Stefįnsson, Gušbjartur Hannesson, Gušfrķšur Lilja Grétarsdóttir, Halldóra Lóa Žorvaldsdóttir, Helgi Hjörvar, Jóhanna Siguršardóttir, Jón Bjarnason, Jónķna Rós Gušmundsdóttir, Kristjįn L. Möller, Lilja Mósesdóttir, Lśšvķk Geirsson, Magnśs Orri Schram, Möršur Įrnason, Ólķna Žorvaršardóttir, Róbert Marshall, Sigrķšur Ingibjörg Ingadóttir, Skśli Helgason, Steingrķmur J. Sigfśsson, Žór Saari, Žrįinn Bertelsson, Žurķšur Backman, Ögmundur Jónasson

Žeir sem greiddu atkvęši gegn voru:

Įsbjörn Óttarsson, Birgir Įrmannsson, Birkir Jón Jónsson, Bjarni Benediktsson, Gunnar Bragi Sveinsson, Ólöf Nordal, Pétur H. Blöndal, Ragnheišur E. Įrnadóttir, Ragnheišur Rķkharšsdóttir, Sigmundur Davķš Gunnlaugsson, Tryggvi Žór Herbertsson, Unnur Brį Konrįšsdóttir, Žorgeršur K. Gunnarsdóttir

Žś mįtt alveg reyna aš endursemja söguna en atkvęšagreišslur į Alžingi segja allt sem segja žarf.

Eigur kröfuhafa ķ bönkunum og samningsstaša Ķslands

Žaš er naušsynlegt aš halda žvķ til haga aš ķ mars 2012 var veriš aš afnema undanžįgur sem Alžingi hafši veitt. Žaš var ekki veriš aš bregšast viš öšru en žvķ aš Alžingi og stjórnvöld geršu alverleg mistök žegar žau veittu rżmri undanžįgur og ķvilnanir viš lögfestingu gjaldeyrishaftanna(haustiš 2011) en rįšlagt var og aš ašgeršir Alžingis į žeim tķma ógnušu stöšugleika ķ gengis- og peningamįlum. Žar af leišandi var žetta ekki "snilldarbragš" heldur leišrétting į klaufalegum mistökum.

Framsóknarmenn og Sjįlfstęšismenn greiddu atkvęši gegn lögfestingu žessara undanžįga:
http://www.althingi.is/dba-bin/atkvgr.pl?nnafnak=45323

Einnig veršur fólk aš įtta sig į žvķ aš kröfuhafar ķ žrotabśin geta nś veriš mjög rólegir og óhręddir meš eigur sķnar hér į landi eftir aš gjaldeyrishöftin voru fest ķ sessi. Žeir žurfa ekki aš óttast aš eigur ...žeirra rżrni vegna gengisfalls sem gęti fylgt afnįmi hafta og žeir geta breytt eigum sķnum meš einföldum hętti ķ evrur eša Bandarķkjadali meš žvķ einfaldlega aš selja kröfurnar sķnar į mörkušum erlendis žar sem žęr ganga kaupum og sölum.

http://www.vb.is/frettir/71952/

Žaš ber einnig aš hafa žaš ķ huga aš fįist 2-300 milljarša króna hagnašur af žvķ aš kaupa innlendar eigur kröfuhafa aš žį er ekki sjįlfsagt aš hann renni til landsmanna. Žessir peningar eru ķ dag rękilega festir į bak viš gjaldeyrishöft ķ višleitni til aš koma ķ veg fyrir fall krónunnar og gjaldžrot fjölskyldna. Ef žessir peningar eru leystir śr höftum og žeim komiš ķ umferš žį er vošinn vķs og mjög lķklegt aš krónan falli, veršbólgan ęši af staš og vextir hękki. Er annaš veršbólgutķmabil, meš eignaupptöku og tilfęrslu, svona spennandi?

Innflutningur vinnuafls, kjśklingar og fleira

Getur einhver sagt mér hver sé munurinn į aš borga erlendu vinnuafli viš aš framleiša kjśkling į Ķslandi eša borga erlendu vinnuafli viš aš framleiša kjśkling ķ Danmörku?  Žaš skiptir engu mįli.  Žaš sem skiptir mestu mįli er aš fjįrmagn og vinnuafl sé nżtt meš žeim hętti aš hvort tveggja skapi aukin lķfsgęši.

Ķ ljósi žessarar umręšu langar mig aš endurbirta grein sem ég skrifaši og birti žann 13. nóvember 2004 um erlent vinnuafl į Ķslandi.

 

Erlent vinnuafl - 13. nóv 2004

Ég heyrši nżlega ķ fréttum aš stór meirihluti Ķslendinga vęri andvķgur žvķ aš auka hlut erlends vinnuafls į ķslenskum vinnumarkaši. Ef mįliš vęri svona einfalt, žį ętti žetta ekki aš koma į óvart. Vinnumarkašurinn er hins vegar ekki svona einfaldur og margir žęttir sem spila inn ķ eins og innflutningur, śtflutningur, hagkvęmni og fjįrmagnsstreymi. Ég vona aš meš žessari grein varpi ég ljósi į mįlefni erlends vinnuafls į Ķslandi.

Vinnuafl

Heildarframboš vinnuafls er heildarmagn žess tķma sem vinnuhęft fólk vill vinna. Žaš er ekki hęgt aš geyma vinnu og žvķ er ónotaš vinnuafl glataš til frambśšar. Vinnuafl getur einnig veriš ónotaš vegna skorts į eftirspurn eša af öšrum įstęšum og kallast žaš atvinnuleysi. Žaš er ekki hęgt aš śtrżma atvinnuleysi žvķ fólk er stöšugt aš koma inn į vinnumarkašinn, skipta um vinnu, hętta, er sagt upp og svo framvegis.

Veljum daglega

Žaš er ekki einungis rķkisvaldiš sem įkvešur hversu mikiš erlent vinnuafl er notaš į Ķslandi. Ķslenskir neytendur velja daglega. Žegar keyptar eru innfluttar vörur eša vörur framleiddar śr innfluttu hrįefni žį er veriš aš velja erlent vinnuafl! Žetta į sérstaklega viš žegar hęgt er aš velja į milli innlendrar og erlendrar framleišslu. Daglega keyra Ķslendingar um į bifreišum sem framleiddar eru erlendis en eru ekki framleiddar į Ķslandi. Įstęšan er sś aš ekki borgar sig aš framleiša bifreišar į Ķslandi, ķ stašinn greišum viš erlendu vinnuafli fyrir aš framleiša bķla fyrir okkur erlendis. Ķslendingar sem myndu vilja starfa viš framleišslu bifreiša į Ķslandi fį į mešan ekki vinnu viš sitt hęfi. Utanlandsferšir eru dęmi um innflutning į erlendu vinnuafli žvķ feršamenn eru aš rįša til sķn starfsfólk erlendra hótela. Žetta er spurning um aš velja og hafna, velja žaš sem er best og ódżrast en hafna žvķ sem er dżrt og lakara aš gęšum óhįš žvķ hvar žaš er framleitt eša hver framleišir žaš.

Sérhęfing, gęši og hagkvęmni

Vegna smęšar landsins žį stenst Ķsland ekki samkeppni viš erlent vinnuafl į mörgum svišum. Žetta į td. viš um framleišslu bifreiša og flugvéla. Į žessum svišum hefur erlent vinnuafl sérhęft sig og nįš hagkvęmni sem nżtist okkur žvķ ķ stašinn getum viš flutt inn ódżrari vörur. Žegar framleišni eykst į innfluttum vörum og verš žeirra lękkar žį eykst kaupmįttur Ķslendinga. Ķslensk sjįvarśtvegsfyrirtęki hafa sérhęft sig ķ framleišslu į sjįvarafuršum og hafa mörg žeirra notfęrt sér erlendan starfskraft til žess aš višhalda žessum yfirburšum ķslenskra fyrirtękja ķ erlendri samkeppni.

Erlent vinnuafl į Ķslandi

Saga erlends vinnuafls į Ķslandi er ekki mjög löng en śtlendingar fóru aš koma til landsins ķ kjölfar mikillar eftirspurnar eftir vinnuafli sem innlent vinnuafl gat ekki fullnęgt. Eftirspurn eftir vinnuafli var meiri en framboš og atvinnuleysi var innan viš eitt prósent. Erlent vinnuafl hjįlpaši žvķ Ķslendingum žegar į reyndi į miklum hagvaxtarįrum. Erlent vinnuafl bjó til viršisauka og velferš sem annars hefši ekki oršiš til og vęri ekki til stašar ķ dag. Ef erlent vinnuafl hefši ekki séš sér hag ķ žvķ aš koma til landsins žį vęru Ķslendingar ekki eins vel staddir og velferš minni. Žaš sem einkennir erlent vinnuafl og er žeirra helsti kostur er aš žaš er hingaš komiš til žess aš vinna.

Samdrįttarskeiš

Sveiflur einkenna öll efnahagskerfi, bęši stórar og smįar. Orsakirnar geta veriš margvķslegar og flestar žeirra eru žess ešlis aš ekki er hęgt aš sjį žęr fyrir eša koma ķ veg fyrir žęr. Samdrįttartķmabil eru erfiš fyrirtękjum, eftirspurn eftir framleišslu žeirra minnkar, hagnašur minnkar eša hverfur, segja žarf upp fólki og sum fyrirtęki hętta rekstri. Margir halda žó įfram og leggja į sig żmsar fórnir til aš halda įfram rekstri ķ žeirri trś aš bjartari tķmar séu framundan. Į samdrįttartķmum heyrast mikiš žęr raddir aš vķsa eigi erlendu vinnuafli śr landi og setja Ķslendinga ķ störfin ķ stašinn. Žaš er aš mörgu aš huga žegar nżtt starfsfólk er rįšiš. Nżtt starfsfólki žarf aš žjįlfa og žaš žarf tķma til aš nį tökum į hinu nżja starfi, nį hraša og verša skilvirkt ķ stafi sķnu. Į sama tķma og stjórnendur fyrirtękjanna ęttu aš nota tķma sinn til aš glķma viš vanda vegna efnahagssveiflna, žį žyrftu žeir ķ stašinn aš žjįlfa nżtt starfsfólk, kljįst viš minni afköst, minni skilvirkni og minni hagnaš(eša meira tap). Verri samkeppnisstaša ķslenskra fyrirtękja į alžjóšamarkaši vegna hęrri kostnašar og minni framleišni myndi gera kreppur dżpri og lengri og draga śr velferš į Ķslandi. Hęft, skilvirkt erlent vinnuafl sem hingaš kom žegar skortur var į ķslensku vinnuafli gerir ķslensku efnahagslķfi meira gagn meš žvķ aš vera hér į landi ķ efnahagskreppum.

Fjįrmagnsstreymi

Ķslenska krónan er eftirsótt. Žvķ er oft haldiš fram aš žaš eigi ekki aš 'flytja inn' erlent vinnuafl žvķ žaš noti ekki launin sķn til neyslu į Ķslandi. Žaš er rétt aš fólkiš notar ekki öll launin sķn til neyslu į Ķslandi, en žaš gera Ķslendingar sjįlfir ekki heldur. Ķslenska krónan hefur skiptigildi, henni er hęgt aš skipta ķ vissum hlutföllum, gengi, og fį ķ stašinn erlendan gjaldeyri. Sś stašreynd aš aušvelt er aš fį erlendan gjaldeyri sżnir aš eftirspurn er eftir ķslenskri krónu. Į Ķslandi er einungis hęgt aš nota ķslensku krónuna. Af žvķ er hęgt aš įlykta aš žeir sem eru tilbśnir aš skipta launum śtlendinga ķ ķslenskar krónur og afhenda žeim erlendan gjaldeyri ķ stašinn ętli sjįlfir aš nota žęr į Ķslandi, hvort sem žaš er til kaupa į ķslenskum vörum eša fjįrfestinga sem bęši skapa veltu og störf į Ķslandi. Ķslensk fyrirtęki sem eru samkeppnishęf į alžjóšamarkaši styrkja žvķ stöšu sķna. Fjįrmagnsflutningur śr landi er žvķ ekki neikvęšur žvķ žaš skilar sér allt aftur.

Vernd og samkeppni

Žaš er skiljanlegt aš Ķslendingar vilji vernda žaš sem ķslenskt er. Žaš er hins vegar rangt aš gera žaš meš žvķ aš loka landinu eša hindra ašgang śtlendinga til landsins. Til žess aš Ķslendingar geti haldiš stöšu sinni ķ heiminum og jafnvel styrkt hana žį žurfum viš aš sigra ķ samkeppni viš ašrar žjóšir og žaš gerum viš ekki meš žvķ aš loka okkur af. Sigurinn fęst meš samskiptum viš erlendar žjóšir žvķ öšru vķsi getum viš ekki lęrt af žeim, bętt okkur og veriš stöšugt ķ leit aš nżjungum og tękifęrum fyrir ķslenskar vörur og hugvit.

Nišurstaša

Erlent vinnuafl hefur haft góš įhrif į Ķslandi og aukiš velmegun Ķslendinga og į miklar žakkir skildar. Erlent vinnuafl eykur fjölbreytni ķslenskra starfa og styrk ķslensks efnahagslķfs sem er undirstaša velferšar į Ķslandi.


mbl.is Um žśsund störf ķ kjśklingaframleišslu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Um bloggiš

Lúðvík Júlíusson

Höfundur

Lúðvík Júlíusson
Lúðvík Júlíusson

Ég er frjálslyndur jafnaðarmaður og hef m.a. áhuga á stjórn- og efnahagsmálum.  Önnur áhugamál eru lestur, útivist og tilveran.

Ég hvet fólk til þess að skrifa stuttar og hnitmiðaðar athugasemdir.  Kurteisi er kostur.

Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Bloggvinir

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband