Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2014

Lķtill hagvöxtur sķšustu įra

Žaš hefur veriš regla frekar en undantekning į sķšustu įrum aš hagvöxtur hefur veriš minni en stjórnmįlamenn og greiningarašilar hafa vęnst. Hvers vegna skyldi žaš vera?

Ég žekki žvķ mišur ekki žau lķkön sem žessir ašilar nota og get žvķ ašeins skošaš žetta śt frį almennum kenningum um hagvöxt.

Skošum til dęmis žessi atriši:

  • Fjallaš hefur veriš um žaš ķ fjölmišlum aš vaxtamunur banka hafi aukist: "Bankarnir auka vaxtamun og heimilin verša af hundrušum milljóna."
  • Minni afgangur er af višskiptum viš śtlönd og er afgangurinn į 3. įrsfjóršungi 2014 48 milljaršar en var 64 milljaršar įriš 2013, į veršlagi hvors įrs.
  • Krónan hefur styrkst umtalsvert sķšustu 12 mįnuši.
  • Raunstżrivextir Sešlabankans hafa veriš mjög hįir.(munurinn į stżrivöxtum og veršbólgu)

Einfalda śtgįfan

Į žessu įri hefur krónan styrkst mikiš og hafa margir fagnaš žvķ aš loksins lękka innfluttar vörur og lęgri veršbólgu. Žetta er žvķ mišur ekki ókeypis. Įhrif sterkari gjaldmišils eru mešal annars:

  1. Dżrari śtflutningur fyrir erlenda kaupendur, sem leišir af sér minni śtflutning og/eša minni tekjur af śtflutningi.
  2. Ódżrari innflutningur, sem leišir af sér aukinn innfluning.
  3. Minni śtflutningsveršmęti og aukinn innflutning hefur neikvęš įhrif į hagvöxt.
  4. Lęgri veršbólga.

Minni hagvöxtur er afleišing žess aš veriš er aš minnka veršbólgu. Einföld śtgįfa sżnir aš minni hagvöxtur hefši ekki įtt aš koma neinum į óvart.

Flókna og langa śtgįfan

Til žess aš hagvöxtur sé sjįlfbęr žį žurfa fjįrfestar aš geta sett rétt verš į vęntar tekjur og kostnaš. Allt sem dregur śr žessu gagnsęi dregur śr gęšum fjįrfestinga og žar meš hagvexti. Hver króna sem notuš er ķ fjįrfestingar fer žvķ aš skila minni hagvexti, jafnvel geta fjįrfestingar skilaš tapi. Upphęš fjįrfestinga sem hlutfall af landsframleišslu gefur žvķ minni upplżsingar en almennt er tališ. Gallinn viš margar žessara fjįrfestinga er aš žęr eru til margra įra, jafnvel įratuga, og į öllu žessu tķmabili eru žęr aš skila tekjum sem nį ekki aš borga fjįrfestinguna.

Įriš 2011 įkvaš Alžingi aš draga śr žessu gagnsęi meš žvķ aš heimila Sešlabankanum aš nišurgreiša fjįrfestingar meš kaupum į evrum fyrir verš sem var miklu hęrra en almenningur og flest fyrirtęki fį. Žetta jók ekki ašeins ójöfnuš heldur einnig peningamagn ķ umferš.

Ég sendi Alžingi umsögn um žetta sem ķ sagši mešal annars:

"Meš žvķ aš takmarka nytsemi aflandskróna fyrir eigendur žeirra žį féllu žęr ķ verši. Žann 28. mars 2011 fengust 270 krónur fyrir eina evru į aflandskrónumarkašinum. Sama dag fengust ašeins 162 krónur fyrir eina evru samkvęmt gengi Sešlabankans. Žetta er hvalreki fyrir žį sem stunda gengismunavišskipti.

Žetta varš einnig til žess aš sumir fóru aš hugsa „skapandi“. Meš žvķ aš veita fjįrfestum tękifęri til žess aš nota aflandskrónur žį fengu žeir afslįtt af fjįrfestingunni ķ erlendri mynt žrįtt fyrir aš žeir hefšu fjįrfest fyrir sömu upphęš ķ ķslenskum krónum og ašrir. Svona višskipti valda žvķ oft aš fólk heldur aš „eitthvaš nżtt“ hafi veriš „skapaš“, eitthvaš sem var ekki žarna įšur. Žetta er aušvitaš bara blekking. Žaš sem var bśiš til var afslįtturinn fyrir fjįrfestinn, sem fékk bęši afslįtt og hagnaš.

Vinsęlasta hugmyndin um „sköpunarkrafta“ aflandskróna er aš žęr skili įvinningi žegar žęr eru notašar til aš fjįrmagna rķkissjóš eša žegar žęr fara ķ nżjar fjįrfestingar. Žetta er lķka blekking og er ekkert annaš en peningažensla ķ nżju dulargervi.

Aukinn hagvöxtur og betri lķfskjör fįst ekki meš prentun peninga heldur meš meiri vermętasköpun ķ hagkerfinu. Veršmętasköpun veršur vegna betri framleišni, betri nżtingu ašfanga og auknu framboši.

Afleišingar peningaženslu eru vel žekktar. Peningaženslan lękkar markašsvexti og eykur śtstreymi gjaldeyris. Lęgri vextir hvetja til fjįrfestinga og heimili til aš auka śtgjöld og draga śr sparnaši. Peningaženslan eykur einnig veršbólgu vegna žess aš fjįrfestingar og śtgjöld heimila eru takmörkuš viš žaš sem til er.

Heildareftirspurn ķ hagkerfinu mun aukast vegna peningaženslunar. Eina vandamįliš er aš ķslenska hagkerfiš hefur hvorki efni į śtstreymi gjaldeyris né veršbólgu. Sešlabankinn mun žvķ neyšast til aš hękka stżrivexti til aš reyna aš koma ķ veg fyrir peningažensluna eša draga śr įhrifum hennar.

Hęrri stżrivextir nį ekki alveg aš koma ķ veg fyrir įhrif peningaženslunnar, žeir munu bara geta dregiš śr afleišingum hennar. Hęrri stżrivextir taka ekki aftur fjįrfestingar sem rįšist hefur veriš ķ, skila ekki peningum sem heimili hafa notaš eša koma ķ veg fyrir veršbólgu.

Hęrri erlendar skuldir og veršbólga eru ekki einu afleišingar peningaženslunnar. Peningaženslan veikir einnig undirstöšur hagkerfisins og breytir samsetningu žess. Lękkun markašsvaxta ķ upphafi peningaženslunnar veldur žvķ aš óaršbęrar fjįrfestingar viršast aršbęrar. Žegar Sešlabankinn hefur hękkaš stżrivexti žį verša žessar fjįrfestingar aftur óaršbęrar, fjįrmagn hefur tapast og aušur minnkaš. Veršbólgan hefur einnig slęm įhrif į hagkerfiš og samfįlagiš

Peningaženslan og veršbólgan endurdreifa auši vegna žess aš hinum nżju peningum er ekki deilt jafnt nišur į alla. Žeir sem fį hina nżju peninga munu verša ķ betri stöšu en įšur, jafnvel eftir aš veršbólgan er bśin aš draga śr kaupmętti žeirra. Žetta žżšir aš žeir sem fengu ekkert af hinum nżju peningum, eša lķtinn hluta žeirra, verša aš sętta sig viš lęgri kaupmįtt en įšur. Ķ stuttu mįli žį hagnast minnihluti į veršbólgunni į mešan mikill meirihluti almennings geldur fyrir rangar fjįrfestingar og ofneysluna sem hlżst af peningaženslunni."

Žaš žarf ekki aš endursegja žaš sem kemur fram hér aš ofan umfram žaš aš Alžingi įkvaš įriš 2011 aš draga śr gęšum fjįrfestinga og afleišingin getur aldrei, aš öšru jöfnu, veriš önnur en lęgri hagvöxtur. Nś eru tvö įr aš verša lišin af stjórnarsetu nśverandi rķkisstjórnar og hśn hefur ekki beitt sér fyrir žvķ aš breyta žessu, žvķ mišur.

 


Ójöfnušur og braušmolakenningin

Skżrsla OECD um ójöfnuš og hagvöxt

Sķšustu daga hefur veriš mikiš talaš um aš nż skżrsla OECD hafni braušmolakenningunni. Til dęmis er fjallaš um žetta į Eyjunni, "OECD hafnar braušmolakenningunni":

"Ķ nżrri skżrslu OECD, Efnahags- og žróunarstofnunarinnar, er braušmolahagfręši hafnaš og hśn sögš hafa „umtalsverš og tölfręšilega neikvęš įhrif“ į jöfn laun."

og į Vķsi.is, "Ójafnręši ķ heiminum tefur fyrir efnahagsvexti":

"Efnahags- og framfarastofnun Evrópu, OECD, hefur ķ nżrri skżrslu sem birt er ķ dag komist aš žeirri nišurstöšu aš svokölluš lekahagfręši, eša braušmolakenning, žar sem gert er rįš fyrir žvķ aš fįtękari ķbśar heimsins hagnist į žvķ aš hinir rķku verši sķfellt rķkari, standist ekki."

Ķ skżrslunni, "Trends in Income Inequality and its Impact on Economic Growth", er hins vegar bara einu sinni talaš um braušmolakenninguna. Žaš er ķ lokaoršum į blašsķšu 28. Žaš umfram allt sżnir aš skżrslan er ekki aš sanna eša afsanna braušmolakenninguna heldur aš fjalla um įhrif ójöfnušar į hagvöxt.

Umfjöllunarefni skżrslunnar er ójöfnušur og įhrif į hagvöxt žess vegna er rangt aš blanda braušmolakenningunni svona mikiš ķ umręšuna.

Braušmolakenningin og ójöfnušur

Braušmolakenningin snżst um aš ef hinum efnameiri, um fram allt fyrirtękjum, er veittur skattaafslįttur aš žį muni framboš aukast ķ samfélaginu og aš žaš muni gagnast öllum.

Hugmyndin um naušsyn ójafnašar snżst hins vegar um aš naušsynlegt sé aš fólk ólķkar tekjur og eignir žvķ žaš hvetji žį sem minna hafa til aš vinna meira.

Žetta eru žvķ ólķkir hlutir og ętti ekki aš blanda saman. Einnig ętti öllum aš vera ljóst aš ójöfnušur getur įtt sér margar orsakir ašrar en aš stjórnvöld beiti braušmolakenningunni ķ hagstjórn.

Žaš er ekki hęgt aš setja žetta upp meš žeim hętti aš

Braušmolakenningin = Ójöfnušur,

aš braušmolakenningin sé žaš sama og aukinn ójöfnušur. Hins vegar vęri hęgt aš segja aš

Braušmolakenningin => Ójöfnušur,

aš braušmolakenningin leiši af sér aukinn ójöfnuš. Žvķ samkvęmt skżrslunni žį getur braušmolakenningin żtt undir aukinn ójöfnuš og haft skašleg įhrif į hagvöxt. Žaš er hins vegar ekki veriš aš rannsaka žaš ķ skżrslunni heldur veriš aš benda hagstjórnendum į žessi hęttu.

Braušmolakenningin enn į lķfi

Braušmolakenningin er enn ķ fullu fjöri og ég veit ekki nema aš flestir styšji hana heils hugar.

Nżleg dęmi:

  • Hin frįbęru gjaldeyrisśtboš Sešlabankans žar sem Sešlabankinn kaupir evrur af žeim sem eiga nóg af žeim į allt aš 210 krónur į mešan almenningur og flest fyrirtęki žurfa aš sętta sig viš 155 krónur.
  • 770 milljón króna ķvilnanir vegna verksmišju.

Hefur eitthvaš veriš fjallaš um žaš aš žetta hafi slęm įhrif į hagvöxt vegna žess ójöfnušar sem žetta stušlar aš?


Um bloggiš

Lúðvík Júlíusson

Höfundur

Lúðvík Júlíusson
Lúðvík Júlíusson

Ég er frjálslyndur jafnaðarmaður og hef m.a. áhuga á stjórn- og efnahagsmálum.  Önnur áhugamál eru lestur, útivist og tilveran.

Ég hvet fólk til þess að skrifa stuttar og hnitmiðaðar athugasemdir.  Kurteisi er kostur.

Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Bloggvinir

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband